Gyvenimas pro langą: Ketinimai pavaryti į Gargždus...

171 - oji istorija, vasario 25, ketvirtadienis

Žvilgtelėjusi pro langą matau kur ne kur sniego draiskanas. Iš kiemo vaikų lipdyto besmegenio irgi beliko vos keli centimetrai papurvėjusio sniego.

Dievaži, jau baigia galutinai optimizmai apleisti. Kudakuojama apie ketinamus draudimus važiuoti prie jūros. Ta "proga" vėl ieškau informacijos apie oro taršą. Gal dar per anksti, nes nerandu.

Taigi - prabilta apie galimus draudimus važiuoti prie jūros. Užtai galima į žiedines savivaldybes. Varysim į Gargždus. Sakau tai be jokios ironijos. Minijos slėniai - nuostabybė. Bet su savim reiks pasimti ruletę - šiukštu per du metrus prie ko nors nepriartėti. O slėniuose gal snieguolių - gėlyčių užtikčiau...

Klaipėdoje kudakuojama apie planus drausti važiuoti prie jūros. O palangiškiai net kviečia - pšeprašem panove, prie jūros vietos visiems pakaks. Bet Palanga - ne žiedinė savivaldybė...

Visokios ten agentūros skelbia, kurie politikai  labiausiai tenkina žmonių interesus. Manęs niekas neklausė, kurie tenkina mano interesus. O jeigu ir paklaustų, garbės žodis, nežinočiau, ką atsakyti, nes politikai tikrai mano interesų netenkina.

Tektų įvardinti kaimyną, kuris daug laiko aukoja, lakstydamas su popieriais į savivaldybę mūsų kvartalo bendruomenės interesų ginti. Kartais, bent laikinai, pavyksta. Ne politikas, 5000 eurų algos negauna. Iš vis nieko už lakstymus, atstovavimus negauna, Bet mano ir kitų kaimynų interesus gina. Na, toks brangakmenis, sakyčiau.

Na, o karantiną pratęsė. Koliaže, manau, atpažįstate damas. Atrodo, visai gerai laiką leidžia. Bepigu iš dailės kūrinių ant sofkutės sukristi ir mėgautis alučiu su spragėsiais. Jų visai nenoriu.

Jau taip pasiilgau kur nors terasoje kad ir kailiniuota pasrėbti jaučio uodegų sriubos. Žinau porą viečiukių, kur labai skaniai tas sriubas verda. Ale - nevalna. Nė viena užeiga 300 km spinduliu nedirba.

O Egiptas kad kviečia, Roma irgi visokių kavinių gatvėse fotkes kad deda, kad deda. Dar ir patiekalų "reprodukcijų" įmeta. Jau nekalbu apie Maldyvus, kurie taip Lietuvoje per vieną mokytoją pagarsėjo...

Ne tau, Gražina, mėlynas dangus. Ne man, ne man. Antrus metus varysiu karantine. Gal reikia susiruošti bent į Botanikos sodą kaimynystėje. Gal jau krokai ir snieguolės galvas bando kišti?  Vis šis tas karantininiam gyvenimui paįvairinti. Bet irgi reikės ruletę pasiimti...  

Termometras balkone septintą ryto rodo visus penkis šilumos. Kol statybininkai dar nevarinėja kalnus žemių, atvambryijau balkono duris. Pavasario kvapo dar nejaučiu.  

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia