Gyvenimas pro langą: kalėdiniai stebukliukai ir besitęsiantys lėkimo maratonai

111 - oji istorija, gruodžio 24, ketvirtadienis

Žvilgtelėjusi pro langą ankstyvą rytmetį matau tuščių automobilių stovėjimo kvadratėlių. Kas, kur ir dėl ko išbirbė - tikrai ne mano reikalas.

Mūsų name gyvena įvairių žmonių. Vieniems Kūčių diena, o ypač vakaras - kažką reiškia. Kitiems kažką reikš jau po Naujųjų. Spėju, kad mūsų name gali gyventi ir tokių, kai nei ši diena, nei po Naujųjų nereiškė, nereiškia ir nereikš niekada. Gal dėl tikėjimų skirtumų, o gal dėl netikėjimo nė kuo ir niekada. Tai irgi ne mano reikalas.

Mano reikalas pasidžiaugti vis dėlto pražydusia bent viena vyšnių šakele. Įvairių vaismedžių šakelių iš savo sodo, prasidedant Adventui, užvežė buvęs kolega. Jis, prieš kelerius metus sužinojęs, kad gal jau 40 metų laikausi tradicijos, prasidedant Adventui jų pasimerkti ir sulaukti kalėdinio stebuklo, tą tradiciją užsiveisė ir savo šeimoje. Gal ir nelabai tikėdamas sulaukti rezultatų. Tačiau sulaukė. Ir labai džiaugėsi. 

O šiemet, per žurnalistų šventę, kai dar galėjome su kaukėmis būriuotis, priėjęs nuoširdžiai prisipažino, - pernai užmiršo. Prašė priminti, kada turįs pasimerkti. Priminiau. Kaip padėką už tai atvilko obelų, kriaušių, vyšnių, slyvų šakelių. Bet Kūčioms kol kas pražydo tik vyšnios žiedelis. Naujiesiems gal pražydės ir kitų rūšių šakelės, nes pumpurų matau. Taigi, vieno mažo stebuklėlio sulaukiau.

O vakar sulaukiau dar vieno stebukliuko - rašant tekstus kompiuteriu, staiga nušvito intensyviau. Pakeliu akis į lubas, - ogi įsižiebė halogeninė lemputė. Kai ji perdegė, maniau, - kiek turėsiu vargo ją "atstatyti", kai su tom parduotuvėm taip viskas neaišku: dirba - nedirba, prekybcentriuose - yra ar nėra atitikmenų? O  jei ir yra, - ar parduoda? Žodžiu, "bordakas". 

Vakar toji papildomų rūpesčių sukėlusi lemputė įsižiebė vėl. Gal kiek pailsėjo nuo intensyvaus žibinimo? Juk, pliskindama lemputes, gyvenu kone apskritą parą - kompiuteris tolokai nuo lango. 

Apie šiemet kitokias Kūčias pasamprotavau vakarykščiame rašinyje. Šiandien dar sykį linkiu nesijausti vienišiems, kokioje situacijoje būtumėt. 

Sergantiems, ne tik korone, - pasveikti, kol kas nesusirgusiems - to išvengti. Ir visiems, visiems - sulaukti kalėdinių stebukliukų, kokia forma jie pasireikštų. 

Viena mano prietelka, prieš mėnesį išgyvenusi netektį, stebukliuko jau sulaukė,- kažkas iš Vilniaus artimų žmonių pasirūpino atsiųsti visą Kūčių stalo rinkinį...

Ramių ir šviesių Kūčių. Jei neperdegs lemputės, žinokit, irgi jau stebukliuko ženklas. Visai neįsižeisiu, jei šioje vietoje nusijuoksite arba bent šyptelėsit... 

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia