Gyvenimas pro langą: kaip pasijutau beveik pasaulio bamba

2020-04-25 09:00

27-oji istorija: kaip pasijutau beveik pasaulio bamba

Balandžio 25, šeštadienis, 7.30.

Na, lyg ir laisvadienis pagal viską turėtų būti. Bet, kaip yra sakęs kadaise Lietuvos žurnalistikos grandas - žurnalistas dirba po 24 val. per parą. Ir tai yra beveik tiesa, nes net miegodamas gali susapnuoti IDĖJĄ. Kitas dalykas - ar tu ją sugebėsi įgyvendinti...

Jau vakar mačiau, o šiandien dar kartą įsitikinau, žvilgtelėjus pro langą, - trinkelių klojėjai ne atgrubnagiai. "Kuprų" atstatytame plote nėra.

O dabar praėjusio gimtadienio potyriai, kurių "serialo" skaitytojai primygtinai reikalauja.

Paaiškinsiu, kodėl pasijutau beveik pasaulio bamba. Sveikino buvusi Šiaulių dramos teatro režisierė Nataša Ogaj, dabar Ramer, iš Naujojo Orleano, Bob Palaikis iš Losandželo, Jean - Christope Moncys iš Paryžiaus, Rita Baltušytė iš Sidnėjaus, Irena Howard iš Sidnėjaus priemiesčio, Marie - Luise iš Kelno, buvusi mano studentė Jurgita iš Kipro, Asta - iš Čikagos, dailininkas Antanas Savickis iš Dubajaus ir t.t.

Žinoma, nepraleidau progos teirautis, kaip jie išgyvena "koronę"? Bobas Palaikis, kurio tėvai Genutė ir Vytas kilę iš Kauno ir Klaipėdos (jie pasitraukė į Vakarus, kai buvo aneksuotas Klaipėdos kraštas), bet lietuviškai - nė bumbum, dabar ligoninėje dėl širdies reikalų.

Jis iš meno pasaulio, "pamišęs" dėl "Beatles" ir gyvūnų, karantinuotas savaime. Bet su drauge kaukėtas buvo išvykęs kažkur pakvėpuoti tyru oru.

Šiaip jau užsieniečių admirolų, generolų į draugus fb nepriimu. Bet, radus kvietimą draugauti iš Jean - Christope Moncys iš Paryžiaus, įtariau, kad tai galėtų būti skulptoriaus Antano Mončio, kurio meno muziejukas yra Palangoje, sūnus.

Neapsirikau. Sūnus irgi menininkas. Lietuviškai su p. Žanu, žinoma, nesusirokuosi. Rašau angliškai.

Atsako maždaug taip: su žmona, dviem vaikais kiurksą bute Paryžiaus centro namo bute ir laukią geresnių dienų.

Ponios Rita ir Irena iš Australijos vis dar gyvena laisviau, nei Europoje esame suvaryti į savo "kamaras".

Dailininkas Antanas Savickis (jo paveikslai - abstrakcijos fb man prie širdies) iš Dubajaus pranešė: "Dubajuje namuose uždaryti sėdėjom mėnesį. Dabar jau po truputį durys atsiveria. Tikiuosi - iki vasaros viskas baigsis jau, nes atsibodo."

Labiausiai pagailo buvusios studentės Jurgitos, kuri Kipre gegužės pradžioje jau buvo pasirengusi vestuvių ceremonijai...

Na, o iš "vietinės faunos" (tik prašau neįsižeisti, čia kad pajuokinčiau vartoju) susilaukiau pačių įvairiausių siurprizų. Visų pirma - dideliausia puokštė su bijūnais ryte.

Po to "atbirbė" pusserės žentas su "puskės" natūraliai augintomis tulpėmis ir lauknešėliu. Abu "kurjeriai" su kaukėmis, bendraujame koridoriuje per 2 m atstumą.

Nors staliukas bute padengtas šventiškai, nei vieno, nei kito "padaryti gramą" nekviečiu, nes abu "už vairo".

Daugiau - viskas virtualiai. Ir gėlės, ir sveikinimai. Labiausiai džiugino išradingi: Sigutis Jačėnas atsiuntė krūvą "hepibezdėjų" - orkestrai, chorai, solistai, fleitininkai, džiazistai. Mėgavausi tokiomis skirtingomis interpretacijomis.

Paskui sulaukiu telefoninio skambučio. Vardo nėr. Skamba "hepibezdėjus" pianinu. Nesuprantu - gyvai ar įrašas? Paskui jau sveikinimas žodžiu. Klausiu - kas Jūs. "Algis Guzauskas",- prisistato. O paskui visa serija puikiausių kūrinių pianinu. Renginių organizatorius kiek įsižeidė, kai paklausiau - "Varei gyvai?". "Žinoma." O aš net neįtariau, kad jis taip puikiai skambina pianinu. Nuoširdžiai padėkoju, įsipilu labai skanios serbentų trauktinės, kaukšteliu į telefoną, linkėdama sveikatos ir jam, ir sau.

Na, o dabar atsakysiu į labiausiai "serialą" skaitančiuosius sudominusį klausimą - "padariau gramą" su kaimynu, pasiūliusiu "baliavoti" kiekvienas savo balkone ar ne? Nepadariau. Pažadėjo patiešyjo, neišpildė negriešyjo. Užtat prieš vidurnaktį sulaukiau skambučio, su kurio autoriumi kalbėjome ilgai, ilgai.

Pagaliau buvo su kuo susitrenkti taurelėmis telefonu ne kartą ir pasikalbėti kiek ilgiau, nei labas - ačiū - viso gero.

Jeigu "koronė" nenudaigos, gal praėjęs gimtadienis iš visų įspūdingų, vis tik turbūt bus su karūna tarp jų. Na, panašiai kaip aš "karūnuota" Klaipėdos dramos teatro aktoriaus Donato Švirėno gimtadieniniame sveikinime.

Manau, bent iš dalies patenkinau "serialo" skaitytojų smalsumą? Ačiū už dėmesį.