Gyvenimas pro langą: kaip išsilaikys menininkai?

Penktoji istorija: kaip išsilaikys menininkai?

Na, tikrai - žvilgtelėjus pro langą, peno smegenukams pasisukti - sočiai. Šįkart pamačiau dailininką, talentingą dailininką. Jis pasivaikščioti išsivedė dvi atžalėles. Vaikai nerūpestingi, strikinėja aplink tėtį. Šis stengiasi atliepti jų nuotaikas. Bet veidas ne itin švyti... Nežinau, kaip jis netolimoje kaimynystėje įsikūrė: gal būstą įsigyti padėjo tėvai, gal, kaip ir daugelis jaunų žmonių, ryžosi paskolai. Nors patys žinote, - parduosi paveikslą, nusipirksi duonos. Neparduosi - badausi su šeima. O dar paskola už būstą... Kadaise name prieš mano virtuvės langą gyveno keramikė. Talentinga keramikė, kuri dažnai neturėdavo net kapeikų duonai nusipirkti. Rasdavau pačių įvairiausių progų, neįžeisdama jos žmogiškojo orumo, paremti. Tad manausi nutuokianti, kaip menininkai gyvena... Lietuvoje turime tikrą dailininkų lobyną. Kai kurie sugebėjo tapti šiokiais tokiais vadybininkais patys sau - jų dirbtuvėlėse nestinga nei vietinių, nei užsienio menų gerbėjų. Dažnai jų vizitai baigiasi su meno kūriniu po pažasčia apleidžiant dailininko buveinę. Bet... daugelis skursta, kaip kadaise Van Gogas. Nors dažnai yra ne mažiau talentingi nei jis... Tas pat su kitų sričių menininkais - aktoriais, literatais - prozininkais ir poetais, dramaturgais ir scenaristais, - šiaip kultūrinį gyvenimą judinančiais ir įmanomais bei neįmanomais būdais krutinančiais. Ką čia slėpti - kai kurie sugebėjo prilįsti prie lovio. Bet didžioji dauguma skursta ir be pandemijos. O kaip jie gyvens dabartinėmis sąlygomis? Su didžiausiu pasigėrėjimu per radiją išgirdau - Vokietijoje menininkams paremti skirta 50 milijardų eurų, Didžiojoje Britanijoje kukliau - 190 milijonų eurų. Žinoma, Lietuvos biudžetas neturi tokių galimybių. Bet gal ką nors menininkams remti "atgnybs" ir pas mus? Tik štai, kaip jau per visokias europines ir vietines paramas esame patyrę - didžioji dalis "skirtukų" nusėda visai ne tų, kuriems reiktų labiausiai, kišenėse...