Gyvenimas pro langą: Kai orai visai ne kliūtis

187 - oji istorija, kovo 13, šeštadienis



Nors lyja, pievelėje, kurioje nutirpo sniegas, prieš mano langus varnėnas rėžia sparną aplink, turbūt, būsimą sutuoktinę. Žinoma, ji koketuoja. Kuo baigtųsi jų poravimasis, nepamatau. Mat, kieme prasidėjo šiaip jau neįprastas ankstyvas judėjimas. Varnėnai viens paskui kitą nuskrido link Dangės. 

Kažkas iš mano namo išbirbė mikroautobusu, ant kurio logotipo "Klaipėda - Kaunas". O - kaip staiga išstypo kaimynų iš gretimo įėjimo vaikai. Atrodo, dar tik užvakar juos tėvai į automobilį kilnodavo kėdutėmis. Šiandien jau vienas iš jų padeda kažką krauti į bagažinę.   

Dabar visi esam pamišę su tais pozityvais. Smegenukuose ar širdelėse gali pjautis tuzinai kačių su kokios nors veislės ar ir beveisliais šunimis, bet socialiniuose tinkluose, gink Dieve, apie tai neprasižiosime. Keliame nuotraukas su gražiausiais prisiminimais iš asmeninio gyvenimo ar buvusių kelionių fantastiškų vaizdų. 

Jeigu paskambino kas nors iš artimųjų, apie mus valdančias niūrias mintis irgi nieko nesakysime. Draugams taipogi. Nes žinoti gal ir nežinome, bet iš balso intonacijų juntame - kažkoks kirminas ir juos graužia. Bet juk tiesiai ir nepaklausi - koks ir dėl ko? O jeigu ir paklausi, ekstravertas gal ir įvardins savo būseną. Intravertas - niekados. Tai ir čiulbi ulbi kokius nors tauškalus apie medų ir bites. Nors nei tau pačiam tas reikalinga, nei skambinusiajam arba - kuriam skambinai tu pats. 

Ir šiaip gyvenimo tėkmėje su spengiančia tyla ragelyje tokių reikalų pasitaikydavo. O per karantinus - ypač. Na, ir varom pozityvą, atseit, užpildyti spengiančią pauzę. O širdys ir smegenukai tiksi tai, apie ką norėtum kalbėtis iš tikrųjų. 

O iš tikrųjų kartais gali kalbėtis su visai nepažįstamu žmogumi - traukinyje, lėktuve, laive. Nes žinai, - atvykęs į tašką A ar B, su juo išsiskirsi su visam. Ir tau visai nesvarbu, jeigu ištarškėjai tai, ko niekada nepasakysi nei artimam žmogui, net ištikimam, o gal ir visai neištikimam draugui ar bičiulei. Nes žinai, kad tavo išsakyti jausmai, būsenos kur nors, kam nors gali būti išvartytos kaip visai nesimpatiškai atrodančios paskersto gyvulio žarnos. 

Nes dėl įvairių empatijos plyšių ar skirtingų gyvenimo patirčių gali būti nesuprastas, o dar blogiau - pasmerktas. Ne, tau į akis to nepasakys. Tik savo "burbule" su kuo nors aptars. Tai vadinama pletkais. 

Viena bičiulė man yra šviesiai tiesiai išrėžusi: "Su tavimi neįdomu. Tu niekada nepletkini." Deja, prisipažįstu - kartais. Bet tik norėdama pasiguosti, kad kažkur, kažkieno buvau nesuprasta...

Ai, tiek to. Skaitantiems karantininio dienoraščio "opusus", įkeliu kelių psichologinių tarnybų telefonus. Gal kam nors jų reikia čia ir dabar. Nežinau, kiek efektyvi jų pagalba, nes nesu išbandžiusi. Bet kam nors, išgyvenantiems ypatingas emocines ar psichologines krizes, gal pravers?  Juk jus išklausytų nepažįstami žmonės, dažniausiai savanoriai, kaip tie kokie nors pakeleiviai, sutikti lėktuve, laive ar traukinyje...

Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt  tel. 8 800 28 888, visą parą
Pagalbos moterims linija tel. 8 800 66 366 I-V 10.00-21.00
Dingusių žmonių šeimų paramos centras 8 800 26 161, 85 277 3135 I-V 8.00-16.00
"Sidabrinė linija" garbaus amžiaus žmonėms 8 800 800 20, visą parą
Tėvų linija 8 800 900 12 I-V 17.00-21.00
"Nelik vienas" (emocinė parama vyrams) 8 604 11119 I-V 12.00-18.00
Valgymo sutrikimų linija 8 631 22777 II 17.00-22.00
Galima skambinti ir mano nuklausytu per radiją tel. 1809, kuriuo, kaip skelbė, galima kreiptis dėl pačių įvairiausių iškilusių reikalų. 

...Lyja, termometras balkone 7 val. ryto rodė plius 3, radijas dieną žadėjo plius 7. Gražios dienos. Geriau be reikmių kreiptis psichologinės ar emocinės paramos.  

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia