Gyvenimas pro langą: Kai diena prasideda "ontrep"

151 - oji istorija, vasario 2, antradienis

Kažkaip šįryt viskas, kaip žemaičiai sako,- ontrep. Gal ne ta koja iš migio išlipau? Beje, kuria reikėtų?

Šaukštelis, šakutė pirmiausiai paskraido ore. Net nebandau gaudyti. Per penkis dviejų karantinų mėnesius nusistovėjęs ritualas - pulti prie lango - irgi nevykęs: nieko nauja ir įkvepiančio nepamatau.

Tiesa, pravažiavo man labai gražia atrodanti mašina. Tokia tiuninguota. Bet nubirbė kažkur į Dangės pusę. Į mūsų kiemą neužsuko. Mokyklos statybose kažkas kruta. Kol kas nelabai intensyviai.

Vakar pirmą kartą per penkis karantino mėnesius užsisakiau maisto į trobą:  šaldytų Kijevo kotletų, virtų bulvių cepelinų (ot, būna toks poreikis - virtų bulvių), žemaičių blynų ir nešaldytų šonkauliukų.

Kaip ne kaip prieš akis Mamos gimtadienis (rytoj), Valentindienis, Vasario 16 - oji kartu su Užgavėnėm. Švęsim totališkai kaukėti - su morzaraiščiais.  

Žodžiu, skrandžiu kaip ir pasirūpinta. Subtilesniais reikaliukais nelabai. Gal ir todėl iš rankų sprūsta tie šaukšteliai su šakutėm.

Kai draugei per Tris Karalius raportavau nurėdžiusi eglės šakeles, ši pranešė: "Mes papuoštą eglutę laikydavom iki Grabnyčių".

Tai va - šiandien tos Grabnyčios. Pagal Mozės įstatymą, praėjus keturiasdešimčiai dienų po Jėzaus gimimo, Juozapas ir Marija atnešė savo pirmagimį sūnų į Jaruzalės šventovę jį pašvęsti Dievui. Šią dieną šventinamos žvakės, kurios vėliau uždegamos prie mirštančiojo, įvairiems burtams, padedantiems apsisaugoti nuo gaisrų, perkūno, apžavų...

Kažkaip visai liūdna pasidarė.

Kadangi šiandien viskas "ontrep", tai ir kava kažkokia neskani ir bulvių tik dvi beliko.

Ko gera reik galvoti apie šiaurietiškas lazdas, kurias taip reklamuoja viena fb draugė, turinti darbo su jomis įgūdžių.

Ai, kampe stovi du tokie stagarai, nusidžyrinti floristikos kursuose kažkokiam meldyne prieš daugelį metų. Mokiausi laiškus Kalėdoms į jų viduriukus įmontuoti, žvakidžių iš prieskonių susiklijuoti. Kiek tuose kursuose spėjau pasidaryti, tiek ir turėjau. Nes namuose nei aš sekatorių (tokių floristinių žirklių), nei lipdymo "pistoletų" turiu. O tos tuščiavidurės lazdos taip ir kiurkso kampe. Na, kartais su jomis "prasieinu" voratinklius nukabinti. Šiaurietiškiems pasivaikščiojimams, abejoju, ar tiktų.

...Ausys pagauna tarsi gervių klyksmus. Nejaugi? Puolu prie lango - paukščių nematau, o klyksmus girdžiu. Negali būti, kad JAU parskristų, nes pilna sniegų. Kai diena įsibėgės, reikės ornitologų pasiklausinėti, kaip tie paukštuliai šiemet žiemojo ir - gal iš Pietų Afrikos koks gandras su siųstuvėliu pranešė: laikau kursą Lietuvos link...

Nors saulės lyg ir be, gražios dienos. 

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia