ŠEŠTOJI istorija: dviguba nauda?
Kai visą žiemą snyguriavo vos keletą kartų, žinoma, kovo 29 stovėjau prie lango. Gėrėjausi valsus šokančiomis snaigėmis.
Į plikai nuo ąžuolų, liepų, kaštonų, berželių nuskustą kalvą kopė žmogus. Rankoje - spiningas. Ar turėjo kokį Dangėje pagautą žuvelioką, - nemačiau. Paskui žmogų bidzeno šunėkas. Laisvas toks, be pavadžio. Ir kam jis reikalingas, kai mano gyvenamame kvartale - nė dvasios. Sninga. Gal "dangaus mana" - sniegas - žmones namie užlaikė, gal labai drausmingi. O be to - sekmadienis. Ir dirbantys nuotoliniu būdu juk turi teisę pasilepinti lovose.
Tiek jau to su spėlionėmis, kas ką veikia karantino metu. "Užsikabinu" už žmogaus, nuo Dangės grįžtančio namolio su spiningu. Jeigu tam žmogui pavyko "pakabinti" kokią žuvelę, negi jis ją valgys? Visai neseniai, kai dar vaikščiodavom į svečius, viešėjau pas draugę, gyvenančią nuosavų namų kvartale Panevėžio gatvės rajone.
Prieš kelerius metus kažkokios šventės proga, draugės vyras susisodino kompaniją į džipą, ir tarsi kokie kaubojai su skrybėlėmis, mojuodami skaromis birbiam į Dangės pliažą. Taip, pliažą, nes Panevėžio gatvės gale prieigose prie Dangės buvo stirksojo ir persirengimo būdelė. Dabar jos, žinoma, jau senokai nebėra, o ir žmonės čia nebesimaudo. Aplinkui pristatyta daugiaaukščių gyvenamųjų namų.
Beviešint pas draugę, ši netikėtai, prisiminusi kadaise maudynes Dangėje, paklausė: "Ar tu žinai, kiek, atsiprašau, šūdų išplukdoma į Dangę?" Ne, nežinau. Žinau tik tiek, kad draugė, gyvenanti soduose, plojo nemenkas sumas nuotekų valymo betoniniams žiedams kloti.
Ir savo akimis regėjau, kaip jie buvo klojami iš sodų netoli Žolynų kvartalo. į Dangę. Ar tokie žiedai buvo sukloti ir iš kitų sodų, kurių aplink Dangę gausu, nežinau. Beje, mediniai nameliai tuose soduose jau virtę tikromis pilimis. Matau, kaip iš tų sodų keliukų išsuka gana prabangios mašinos. Sodai tapo prabangiomis gyvenvietėmis.
Taigi, pamačius žmogų su spiningu, pradėjau galvoti - kiek galima pasitikėti, valgant žuvį, jeigu ji pagauta Dangėje? Kadaise, tėvo pagautas, be jokių galvojimų virtas ir keptas šveisdavom be jokių galvosūkių. Kaip ir išvirtus raudonus vėžius, keseliais trauktus iš tos pačios Dangės...
Na, o žmogus, kurį kopiantį į kalvą mačiau pro langą, su spiningu, net jei žuvies nepagavo, apturėjo dvigubą naudą: pats pabuvo gamtoje ir šunį išvedžiojo.
Rašyti komentarą