Gyvenimas pro langą: Diena be juoko - pradanginta diena

146 - oji istorija, sausio 27, ketvirtadienis

Kai pamačiau šitą suklastotą nuotrauką VE gamybinio pasitarimo paskyroje, žvengiau susiriesdama. Na, gal ne visa Klaipėda, gal tik pusė jos ir dalis Lietuvos žino, kad kolega Denisas Nikitenka yra kuršių propagandininkas - jų gyvenimo būdo, kas be ko - aprangos ir kitų reikalų propagandininkas.

Daugelis stebėjome JAV prezidento inauguraciją per televizorius. Vėpsojau ir aš. Daug ką pastebėjau, ko nepastebėjo galbūt kiti. O štai kumštines pirštines mūvinčio senatoriaus - ne.   "JAV senatorius Bernie Sandersas per prezidento Joe Bideno inauguracijos ceremoniją pasirodęs tarp elegantiškai apsirengusių svečių vilkėdamas storą žieminę striukę ir didžiules raštuotas megztas kumštines pirštines, išprovokavo komentarų ir memų laviną." Tai tą memų laviną papildė ir kuršių propagandininkas Denisas. O dar vienas bendradarbis - Džiugas Lukoševičius - ėmė ir dar patobulino, "įklijuodamas" mane su Pauliumi. Žodžiu, žvengas dideliausias.

Bent jau man diena nepradingo veltui. Gal ir jums ji nebus niūri iš pat ryto pasijuokus - memus kurti sugebama ir VE.

Kažkas yra autoritetingai pareiškęs: juokas - dalykas rimtas. Iš tiesų - ne kiekvienas apdovanotas riesti anekdotus, kad plyštų žandai ir krutėtų užsiauginti per karantinus pilvukai. Ne kiekvienas apdovanotas piešti karikatūras. Juokingas, bet neįžeidžiančias. Ne kiekvienas apdovanotas ir humoreskų rašymo talentu. Užtat ir mylime tuos, sugebančius prajuokinti iki ašarų arba bent "įjungiančius" šypseną.

Džiaugiuosi draugais, kurie, atradę ką juokinga, tuoj pat "papasuoja" ir man. Jau kaip ir dabar propaguojami "namų ūkių" burbulai suburbuliuoja.

Įsivaizduokime, jeigu dienų dienomis kiurksotume tarp keturių sienų, dirbtume nepabaigiamus darbus, o tarp jų tik mintys: skiepytis - nesiskiepyti, pasibels į tavo duris toji koronė, ar ne, išgalėsi susimokėti mokesčius už komunalines paslaugas ar ne ir t.t. ir panašiai. Taigi, iš tiesų psichika sutriktų. Pažvengi iki ašarų, bent kiek pajuda raumenys kaip nuo kokios tinginio mankštos, ir tos visokios mintys mintelės atšoka.

Ir pirmojo, o ir antrojo karantino metu turiu tokią draugę, su kuria tiek prisižvengiam iš paprasčiausių buitinių situacijų. Nes ji turi humoro jausmą. Tai, kai pradedam telefoniniu pokalbiu svaidytis kaip teniso kamuoliukais, kartais ir užbaigti negalim. Sako, vitamino C gaminasi. Nesvarbu - gaminasi ar ne. Svarbu, kad juokiamės, o ne dejuojam apie ligas, gal būt ir skausmus. Jeigu kuri pradedam, tai tuoj pat ir "užkarda" - psižiūrėk į pasą. Sako, kad ir daktarai tą skydą nuo dejonių panaudoja.

Kaip ten būtų - dienos su juoku.

...Pažiūrėjus pro langą, nieko juokinga nematau. Tai ir "nesispaviedosiu" šį kartą.   

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia