Gyvenimas pro langą: Dažnutės ir jaunystės kultas

2021-01-22 07:49

140 - oji istorija, sausio 22, penktadienis

Lietus barbena į skardinę palangę. Visko gali būti, kad sniegų neliks ir padujų. Nes radijas man sako: Klaipėdoje dieną būsią plius 4. 7 val. ryto termometras balkone kol kas rodo 0. Pats tas automobilių "slidinėjimo raliui".

Kad ir gyvenu pro langą, ale vis tiek žinau - pensijas padidino. Kiek man atseikėjo - dar ne. Netechnologiška esmi.

O viešoje erdvėje jau pilna dėkavonių ir... dažnučių:

Palmira: Ačiū, ačiū, Šimonyte,
Už didesnę pensijytę.
Pirksime daugiau duonytės,
Valgysim daugiau mėsytės.
Sveikesni visi mes būsim
Ir smagiai į akį pūsim.
Ačiū, ačiū, Šimonyte,
Už didesnę pensijytę!

Dalia: Ačiū partijos rėmėjams ir linkėjimai rinkėjams! Pasakyta - padaryta, tad linkiu sulaukti ryto. Pinigėliai banke sukas į infliacijos ratuką. Kam jums tortai, kam kavutės? Pataupykite žvakutėms.

Sako, 10 procentų pensijos dydžio pridėjo. Kaip ir gerai. Bet kad daug kas 30 proc. pabringo. Negerai.

Ir negaliu nepacituoti visai ne dažnutę:
"Jaunystės kultas. Cha. Didžiuotis jaunyste... Manoji karta, atrodo, truputį jos net gėdijosi... Troškome greičiau suaugti, brandos, išminties... O dabar: "Man dvidešimt - lenkis man į kojas, tu, bjaurusis seni, tau laikas mirti, tu kažkokią ekonomiką stabdai, tu nebenaudingas." Didžiuotis jaunyste tai tas pats, kas didžiuotis, jog šiandieną, tarkime, geras oras. Ar tu sukūrei saulę, sniegą, debesis? Jaunystę, gyvenimą, mirtį?

O juk jau rytoj dvidešimtmečiui bus keturiasdešimt. O poryt - šešiasdešimt. Žinoma, jeigu pasiseks... Sekundžių reikalas.

Tai kuo gi čia didžiuotis? Kur čia tavo, jaunuoli, nuopelnas?

Nepanorėčiau būti jauna iš naujo. Tiek pelkių perklampota, tiek ugnnies svilinta, vario triūbų pralįsta. O ne, tik ne iš naujo. Esu pasotinta gyvenimo tuštybes ir blizgučių.d.j."
Tai ne mano, tai vienos ponios pasvarstymai. Ji dabar tolokai nuo Lietuvos kartu su dukterimi išgyvena dramą, o gal ir tragediją - nei gyventi ten, nei grįžti į Lietuvą...

Tarsi būčiau išsiliejusi pati. Nes jau daug ką žinau. Kadaise ir aš didžiuodavausi, įvardindama gimimo metus. Bet NIEKADA iš garbaus amžiaus žmonių nesityčiojau.

Nebent bendraamžių ratelyje pakrizendavome dėl jų pareiškimų, visai nesuprasdami: tie pareiškimai - išmintis. Nes savo oda, sąnariais, netgi smegenimis patikrinta. Ir įsitikinta. O mums dar ilgas kelias suprasti - jie, o ne mes buvo teisūs. Tik sulaukęs to amžiaus kaip jie, supranti apie ką kalbėjo. Ir kodėl kalbėjo. Nes dabar jau ir pats žinai.

...Kartą suomiškoje pirčiukėje mano dvidešimčia metų jaunesnė kompanija tarškėjo kažkokius gyvenimiškus blėnis. Nesusilaikiau pasakydama, kad yra niektauzos, nes dar daug ko nežino. "Tai sakyk, ko mes dar nežinome", - ragino.

Nepradėjau. Nes žinau - dar nepatyręs nesupras. Supras tik tuomet, kai patys patirs. Tuomet prisimins mano "pranašystes". Kaip aš dabar prisimenu vyresniųjų "moralus". Neklausiau. Gal ir gerai. "Prisiskaldžiau malkų". Dabar turiu ką kūrenti. Per karantinus ypač gerai dega. Kartais šildo, o kartais ir svilina. Negailestingai taip...