Gyvenimas pro langą: Cha,- liko lygiai mėnuo iki Kalėdų...

82 istorija, lapkričio 25, trečiadienis

Vakarykštis mano planas buvo toks: "priduodu" eilinę rašinių "dozę" kam reikia, ir čiuožiu į parduotuvę. Nes jau visai išseko maistų atsargos, iš kurių labiausiai reikia duonos ir grietinėlės kavai balinti. Išgraužk.

Kaip galiu čiuožti į PC, kai radijas anonsuoja Seimo balsavimą už ministrės pirmininkės kandidatūrą? Su Ingrida Šimonyte turiu "asmeninių sąskaitų" nuo 2009 m. krizės. Nukentėjau stiprokai, nes esu dirbanti pensininkė. Dirbu todėl, kad prisidurčiau prie skurdžios pensijos. Su tais skurdumais, žinau, kad nesu jokia išimtis. Dėl to ir dirbu. O dirbančius pensininkus labiausiai ir "karpė".

Tiek jau to. Tos "asmeninės sąskaitos" prieš 10 metų visai netrukdo vertinti šiandieninę Lietuvos padėtį, kai reikalingi labai skubūs sprendimai. O jų nėra. Viskas užsitęsė, kaip toje pasakoje su lazdyno išmušta vištytės akimi. Arba - kieme namas dega, o, galintys jį gesinti, kibirais nepasidalina - pagal spalvą, pagal dydį ar tiesiog kibiro rankena ne ta. Pareiškimai - balsuosim, nebalsuosim, švaistymasis su mandatais, garbės žodis erzino.

Bet vis dėlto pasidžiaugiau seimūnų balsavimo rezultatais - I. Šimonytė patvirtinta ministre pirmininke. Nepaisydama "asmeninių sąskaitų", manau, kad vykdomoji valdžia perduota į pakankamai tvirtas, nors ir moteriškas rankas. Ir visai kitas dalykas - kaip seksis. Bet bent pirmam žingsniui seimūnams proto pakako. Tegul ir nestulbinančia dauguma.

Taip ir neišsirepečkojau į parduotuvę - vidurdienis, PC žmonių, spėjau, prūdais.

...Kol klausiausi transliacijos iš Seimo per radiją, žinoma, nepraleidau progos vėpsoti pro langą. Nustebau prie "savo" pušelės pastebėjusi varnėną. Tuoj gruodis, o jis tupi neišskridęs. Tupi ir nejuda. Sukasi smegenų kompiuteris - turbūt pasiligojęs, užtat neišskrido? Kad dar gyvas paliudijo kažko lęsiojimas. Toks vangus, bet lęsiojimas. Atskrido dar vienas varnėnas, prašapęs pušelės raizgalynėje. Draugas, draugė? Iš kur aš žinau. Kai iš pušelės tas ar toji draugas draugė per keliolika centimetrų nutūpė į žalią žolę beveik kaip pavasarį, ilgėliau stebėtas varnėnas suvasnojo sparnais, apgindamas "savo" teritoriją. Nubaidytasis vėl prašapo pušelės raizgalynėje. O mane apėmė tiesiog stebėjimo azartas - gali ar negali skristi tas jau kokias 45 min. stebimas varnėnas? Apsidžiaugiau - sunkiai, bet gali. Skrido netoli - gal kokius 10 metrų iki jau visiškai belapės liepos (žinios iš pavasarinio karantino stebėjimų). Toje liepoje yra ir kaimyno kadaise įkeltas inkilas. Įkandin iš pušelės raizgalynės purptelėjo ir tas kitas varnėnas. Negi lapkričio pabaigoje varnėnai poruojasi? Reiks pasidomėti. Ir gal tas man pasirodęs neįgalus varnėnas yra tiesiog besilaukianti patelė? Na, žymiai stambesnė nei tas, bandantis aplink ją rėžti sparną...

 Kaip ten būtų, tie karantinai man tikrai į naudą. Gamtai ir jos dėsniams pažinti... Nors ir pro langą.

...Einu virti kavos. Šįryt ją gersiu pabalinusi. Duonos ir grietinėlės vakar "užvežė" kaimynas. Ačiū Vaidui su Reda.

Kol kas pro langą pasižvalgius,- nieko nauja. Nebent tai, kad kiemo "garažas" neįprastai praretėjęs..