Gyvenimas pro langą: benamis

Devintoji istorija: benamis

Verbų sekmadienis, balandžio 5 - oji. Ant kalnelio prieš mano langą kažką rausia žmogus. Pirma mintis - gal ieško sliekų? Susimąstau, ar tokiu metu jie jau atgiję? Bet žmogus, atrodo, ne žemę rausė. Kraustė savo kuprinę. Kai atsitiesė, pamačiau, kad jau spėjęs gerai "pakalti". O gal ir ne - į šonus mėtė visai ne koks denatūratas... Nuo kalnelio nusileido tiesiai prie konteinerių. Prie jo stovėjo raudonas maišelis. Paprastai tokius maišelius su ne iki galo sugedusiais produktais padeda žmonės, įsivaizduodami darą gerą darbą - gal jo turinys pravers benamiams?

Taigi, tas žmogus pirmiausiai ir pakelia tą maišelį, pažiūri į jo vidų. Matyt, turinys netenkino. Iškrato į konteinerį, maišelį pasiima. Apžiūrėjęs dar vieną konteinerį irgi nieko tinkamo neranda. Svirduliuoja link Dangės.

O nuo jos jau pareina ankstesnėse istorijose aprašytas žmogus su spiningu ir šuneliu. Benamis skubiai pradeda raustis kišenėse, išsitraukia medicininę kaukę. Kol priartėjo žmogus su spiningu, spėjo ją užsidėti. Ir su ja dingo už namo kampo.

Informuotas ir tvarkingas benamis - pagalvojau. Prisiminiau brolio pranciškono Benedikto pasakojimą, kaip jis su pagalbininku važiavo į Kalotės sąvartyną vario ieškoti. Giliai išraustoje atliekų dauboje rausėsi moteris. Kai žmonių šešėliai pasiekė daubos dugną, moteris atsitiesė, žvelgė į viršų.

"Broli Benediktai, ką jūs čia veikiate?" - atpažino dvasininką. Šis paaiškino, kad čia užsuko vario ieškoti - jo reikia nukryžiuotojo skulptūrai lieti. Vilties miestas dar tebebuvo statybų aikštelė. Moteris, vilkdama maišą, vikriai kabarojosi į duobės paviršių. Ir ties Benedikto ir jo pagalbininko kojomis iškratė maišo turinį: "Dievui nieko negaila", - pareiškė ji.

Tai buvo varis... Gal būt vienintelis jos pajamų šaltinis. O Benediktą atpažino todėl, kad buvo lankiusi pranciškonų organizuotus renginius priklausomybių turintiems žmonėms.