Pirmoji istorija "Nešuliai"
Ją pro langą nužiūrėjau kovo 25 d.
Eina mamytė. Matyt, iš prekybos centro. Kaip tame sovietiniame anekdote: "V odnoj ruke setka, v drugoj ruke Svetka, vperedi tuman, szadi pjanyj Ivan" (vienoj rankoj rezginė, kitoj - Svetka, prieky - migla, pavymui - girtas Ivanas). Ne, pro langą matytas vaizdelis skyrėsi nuo sovietinio anekdoto.
Iš tiesų mamytė už rankos vedėsi tikriausiai kokių 2 su puse metukų mergytę, aplinkui stripinėjo gal 6 metukų sūnelis. Ant moters nugaros styrojo kuprinė, o kitoje rankoje - sunkus prekybos centro krepšys, matyt, prikrautas maisto atsargų.
Žinoma, pro langą negirdėjau, ar ji sūnelio paprašė paimti maišą, bet atrodė, kad berniukas pats susiprotėjo tą nešulį perimti.
Pagalvojau - teisingas auklėjimas. Jeigu vaikui neskiepijamas supratimas, kad ir tėvams kas nors gali būti sunku, jis taip niekada ir neįsikirs. Išaugęs toks vaikas niekada nesupras, kad laiptais panašų nešulį tempti kaimynei yra sunku, niekada nešaus galvon, kad gatve klibinkščiuojančiam neįgaliajam krepšį tempti - tiesiog kančia. Na, ir taip toliau.
Taigi, tiek tos pirmosios istorijos, žiūrint pro langą. Bus matyti, kokių istorijų pametės "Gyvenimas pro langą" kitomis dienomis...
Rašyti komentarą