Gyvenimas ne tik pro langą: totalinis bėgimas į gamtą

58-oji istorija: totalinis bėgimas į gamtą

Gegužės 26, antradienis.

Bėgam. Nesvarbu, kad gyvenimas lyg ir apmiręs. Bėgam.

Kas iš tiesų, pasidabinęs nežemiškų spalvų sportiniais kostiumais asfaltuotais takais. Kas erdvaus namo treniruoklių salėje ant bėgimo takelio.

Kai vienai bičiulei po pusantro mėnesio sąžiningo kiurksojimo namuose, dirbdama nuotoliniu būdu, prisipažinau nekelianti kojos iš savo kamaros, ši mane subarė: "Ką tu sau galvoji? Raumenys atrofuosis."

Iš karto prisiminiau kosmonautus, kai juos po ilgo skrydžio iš kapsulių neštuvais dangindavo...

Juk fizinę formą gali labai staigiai prarasti.

Nors labai žaviuosi kai kurių kolegų įkeliamomis nuotraukomis, kaip jie mina dviračius vaizdingomis vietomis, bet pati sėsti ant balno nesiryžčiau. Kodėl? Priežastis jau esu anksčiau ciklo rašinyje išklosčiusi.

Bėgti? Dar prieš šimtą metų, kai pakakdavo valios keltis su aušra ir dangintis prie jūros pabėgioti, vienas užkietėjęs sportininkas, sutiktas prie tos jūros besitreniruojantis, perspėjo: galiu sausgysles pasitempti. O dar baisiau - jos gali plyšti.

Mano tinginitui tiek tereikėjo paskatos, kad bėgioti nustočiau visai.

O vėliau, susiklosčius tam tikroms buitinėms aplinkybėms, ir prie tos jūros bent rankomis ir kojomis pamakaluoti nustojau dangintis.

Žodžiu, kaip koks kelmas pradėjau kerpėti.

Išimtis būdavo atostogos, kai prisiekdavau sau atsigriebti už visus metus. Kartais pavykdavo...

Kartais pavykdavo ir be atostogų paimti save už pakarpos ir išvesti prie treniruoklių, kurių prie Dangės kokių tik nori. Ir toks pergalės prieš save jausmas...

Ir toks puikus užtaisas visai dienai. Kartais galvodavau: koks velnias žmones neša į tas galeras - sporto klubus? Ploja nemažus pinigus, kad prakaitu trenkiančioje salėje imituotų važiavimą dviračiu ar bėgimą takeliu? Kai tą patį, be jokio užmokesčio gali daryti gamtoje, kvėpuodamas tyru oru.

...Gamtoje. Nepamenu nė vieno pavasario, kad virtuali erdvė būtų taip užtvindyta medžių žydėjimu, miškų žaluma, jūros vaizdais.

Žmonės bėga. Iš savo būstinių - į gamtą. Kas pasišauna braidžioti po piliakalnius, kas sistemingai lanko sutvarkytų ar bebaigiančių griūti dvarų erdves.

O kam mielesnės kelionės nuo Karklės iki Nemirsetos. Pėsčiomis, palei jūrą. Ir kiek atranda įdomybių.

Gamtoje randame atgaivą. Ir tik viena sąlyga - įveikti tinginitą.

Ko linkiu pati sau, o ir visiems, neturintiems sodų ir daržų. Jei nebus pratęstas, karantinas, dar turime VISĄ savaitę.

Visas „Gyvenimo pro langą“ istorijas galite rasti čia