Jūros šventėje gerbiamos jūrinės tradicijos

Kiekvienoje karalystėje, stūksančioje ant jūros kranto, yra savos jūrinės tradicijos, reikalaujančios ypatingo dėmesio. Ypač tvirtos jų šaknys Klaipėdos mieste. Todėl šventės organizatoriai į jūrininkus, jūrinių organizacijų darbuotojus ir jų pagerbimą žiūri labai atsakingai – išsaugotos visos senos tradicijos ir išradingai ieškota naujų. Besidžiaugdami duona ir žaidimais nepamiršime parodyti deramos pagarbos tiems, kurie kasdien įprasmina Klaipėdos - uostamiesčio vardą.

Ketvirtadienį, Jūros šventės išvakarėse, jūrininkai bus iškilmingai pagerbti prie „Albatroso“paminklo, penktadienį jie pirmosiose gretose žygiuos teatralizuotoje eisenoje „Jūros šventė ateina į miestą“, o kruizinių laivų terminale, per Jūros šventės atidarymo ceremoniją bus pagerbtas metų jūrininkas, įteikti Lietuvos respublikos Jūrų transporto darbuotojų garbės ženklai.

Šeštadienio rytą visa švenčianti Klaipėda atiduos duoklę jūrai ir jos žmonėms: Smiltynės kapinėse bus pagerbtas pirmasis Lietuvos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas, Skulptūrų parke – žuvusi laivo „Linkuva“ įgula, į Baltijos bangas 12 valandą bus nuleisti vainikai, o sausumoje tuo metu šventė apmirs vienai minutei - skambės visi Klaipėdos varpai. Tai miestas prie jūros ir jo svečiai pareikš savo pagarbą jūroje žuvusiems...

Jūrinių renginių spektre ir kelionė į Klaipėdos laivybos praeitį - tradicinių istorinių laivų diena „Dangės flotilė“, ir investicija į ateitį - ekskursijos į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą (LAJM) „Tapk gimtojo miesto kapitonu“. Sekmadienį iš Atgimimo aikštės norintieji bus vežami į ekskursiją po LAJM. Svečiams bus suteikta galimybė navigaciniu treniruokliu valdyti laivą Klaipėdos uosto akvatorijoje, susipažinti su jūrininko profesija. Veiks Jūrininkų rengimo Lietuvoje istorijos muziejaus ekspozicija.

Labai svarbu, kad žmonės, susieję savo gyvenimą su jūra, šventėje jaustų išskirtinį dėmesį ir pagarbą už savo sunkų triūsą, už savo pašaukimą ir jo įgyvendinimą, už tarnystę mūsų visų maitintojai– Baltijai ir Lietuvai-tėvynei, įsikūrusiai ant smėlėtų jos krantų.

Išsami informacija – Jūros šventės programoje.

Pridedame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausiojo specialisto Vido Pakalniškio komentarus.

Pirmieji Jūros šventės akordai - Jūrų muziejaus renginiuose

Jūrų muziejuje – pats karštymetis: priimant per dieną 2-3 tūkstančius lankytojų, tuo pat metu intensyviai ruošiami specialūs renginiai, skirti Jūros šventei.

– Prie dviejų jau tradicinių renginių – Jūrininkų pagerbimo ceremonijos ir parodos I.Simonaitytės bibliotekoje – ima rastis dar viena tradicija, – sako muziejaus direktorė Olga Žalienė. – Jau antrą kartą kartu su VšĮ „Klaipėdos publika“ dovanojame miestui išskirtinį renginį ir reginį – istorinių laivų paradą „Dangės flotilė“, kurį remia Lietuvos kultūros ministerija ir Klaipėdos miesto savivaldybė.

Pirmieji Jūros šventės akordai skambės jau trečiadienį, liepos 24 dieną, Klaipėdos apskrities viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje: čia 16 valandą bus atidaryta retro atvirukų paroda iš Lietuvos jūrų muziejaus rinkinio apie poilsiavimo prie Baltijos jūros istoriją „Ten, kur jūros bangos...“.

Pasak parodos kuratoriaus istoriko Romaldo Adomavičiaus, čia eksponuojami seni atvirukai, vaizduojantys kurortus, poilsį prie Baltijos jūros, jau nesančius poilsio kultūros reiškinius ir fragmentus. Istorikas teigia, kad rengiant parodą norėjosi paskatinti lankytoją paklausti savęs: kaip pasikeitė poilsis ir elgesys prie vandens kurortuose per 100 metų.

Ketvirtadienį, liepos 25 dieną 14 val. jūrinė bendruomenė tradiciškai rinksis Lietuvos jūrų muziejaus prieigose: Jūros šventės pradžia bus papildyta tauriu akcentu – iškilminga ceremonija prie “Albatroso” paminklo, paženklintu lakonišku, tačiau iškalbingu užrašu – „Išplaukusiems ir negrįžusiems“. Paskui ji persikels į muziejų prie paminklo „Lietuvos jūrininkams, jūrą mums atvėrusiems“. kur jūrininkams bus įteikti „Jūros veteranų“ ženklai. Juos įsteigė Lietuvos Jūrininkų sąjunga ir „Jūros veteranų“ asociacija.

Pernai muziejininkams kilusi mintis Jūros šventės metu pristatyti gyvai Danės upėje istorinius Baltijos regiono laivus sulaukė nepaprastai didelio susidomėjimo ir tapo vienu svarbiausiu šventės akcentu. Tąkart Danės upe plaukė veik dvi dešimtys tradicinių žvejų laivų iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos ir Vokietijos.

Ir šiemet liepos 27 dieną 17 valandą Danės upė trauks akį senaisiais laivais. „Dangės flotilė“, gyvai komentuojama Zitos Klemickaitės plauks nuo Pilies tilto iki Danės žiočių.

Šiais metais flotilėje – 15 laivų iš Lietuvos ir Rusijos. Lietuviškajai tradicijai atstovauja trys kurėnai – “SüD 1”, “Kuršis”, “STURM 1“, 3 venterinės valtys, luotas iš Žemaitijos nacionalinio parko. Taip pat pristatomi skirtingi istorinių laivų tipai: kuteris „Galento“ (1936 m. JAV), „Kapitonas Gikas“ – irklinis laivas, skirtas perplukdyti kapitonui iš vieno laivo į kitą, jachta „Rasa“ – 1980 metais perdarytas „Drakono“ klasės laivas, „Gonda“ (1978 m.) – klasikinis šiaurės „folkboat“ – tautos laivo, kurį pajėgus įsigyti kiekvienas – pavyzdys bei muziejuje atstatyta dorė „Kopgalis“, atspindinti jau sovietmečio žvejų patirtį.

Pasaulinio vandenyno muziejus Kaliningrade pademonstruos ne tik kurėną “Muz 1” (jis buvo pastatytas konsultuojant Lietuvos jūrų muziejui), bet ir egzotiškas kitų tautų žvejybines valtis: čiukčių baidarę bei Astrachanės budarką.

Beje, žiūrovų „Dangės flotilėje“ laukia staigmena – šįkart vieną iš laivų savo dalyvavimu papuoš istorinis personažas – pati karalienė Luizė.

Iki „Dangės flotilės“ plaukimo pradžios Jūros šventės svečiai turės laiko susipažinti su laivais iš arčiau: 13 val. Pilies uostelyje prie Pasukamojo tiltelio vyks iškilmingas flotilės atidarymas ir laivų pristatymas. Po atidarymo iki 16.30 valandos veiks kūrybinės dirbtuvės „Dirbdysiu laivę“, kuriose ir mažiems, ir dideliems bus ką veikti: išmoksime savo vardus užrašyti paslaptinga jūrininkų kalba – vėliavėlėmis, statysime miniatiūrinius barkus, škunas, brigus ir kurėnus, dalyvausime laivelių varžytuvėse, spalvinsime švyturius. O atlikę visas šias užduotys bus pripažinti tikrais Jūros šalies piliečiais ir gaus Jūrininko pasą.