Jūros šventė dailininko akimis

Kai prieš keliolika metų Anatolijus Klemencovas buvo paskirtas Jūros šventės dailininku, menininkas pradėjo iki pat šiol trunkančią kelionę, į kurią įtraukė ne tik savo fantaziją ir pastangas, bet ir visą šeimą. "Žinoma, man svarbu, kaip mano kūrybą įvertins šventės dalyviai, tačiau pikčiurnų visada buvo ir bus. Nesu koks pastumdėlis, kad saujelė nepatenkintųjų galėtų mane sužlugdyti", - sakė dailininkas, spėjęs sukurti gausybę įsimintinų šventės akcentų, ilgam įstrigusių klaipėdiečių ir miesto svečių atmintyje.

1999 m. A. Klemencovo, kaip Jūros šventės dailininko, karjera prasidėjo nuo šventės logotipo ir firminio stiliaus sukūrimo.

"Kartu pradėjome galvoti ir apie tai, kokia turėtų būti visa Jūros šventė. Iki tol šventės dekoracijoms buvo naudojamos labai paprastos medžiagos - fanera, kartonas ir pan. Pati šventė buvo labai emocinga, tačiau įvairovės, įdomesnės vizijos trūko. O ir tos pačios vis dabar prisimenamos iškilmingos eisenos tiesiog spinduliavo banaliu požiūriu - Neptūnas, undinėlės, tinklai ant sunkvežimių bei pora šventinių vėliavų kartais ir įkaušusių darbininkų rankose", - prisiminė A. Klemencovas.

VINIS. 2000 m. miesto centre Jūros šventės proga buvo "įkalta" didžiulė auksinė vinis. 

Dailininkas jau turėjo patirties. Jam teko prisidėti prie didelių švenčių Rusijoje, Kaliningrade kūrimo. A. Klemencovas tikino nepritariantis menininkams, kurie bodisi masinių švenčių ir teigia, jog jos negali būti aukštos meninės vertės, o ir paties menininko šie darbai esą nepuošia.

"Tai nėra tik pataikavimas žiūrovui. Tai ir didžiulė galimybė saviraiškai. Niekas to nepaneigs. Džiugu, kad pasiruošimo Jūros šventei metu užgimsta iš tiesų vertingų darbų. Dalyvavimas tokiame procese galėtų tapti puikiu impulsu daugeliui dailininkų, dizainerių bei kitų menininkų", - sakė kūrėjas.

Jungiamasis elementas - auksas

Norėdamas šventei suteikti prabangos ir teatrališkumo, dailininkas įvedė naują iki pat šiol Jūros šventėje įsitvirtinusį elementą - auksą. Pirmosios auksu sužibo 1999 m. Jūros šventės metu Klaipėdą puošusios palmės.

"Tada daug kas man priekaištavo, jog palmės niekaip nesusijusios su Klaipėda ar apskritai Lietuva, tačiau aš bandžiau įtikinti, kad palmės Lietuvos jūrininkams yra gerokai artimesnės nei lietuviški berželiai. Tuomet visi ėmė pritariamai linksėti galvas ir džiaugėsi, jog ne minėtuosius berželius sumaniau nutupdyti mieste, - juokėsi menininkas. - Bandžiau į Klaipėdą įpūsti vizualinės teatralizacijos, šiek tiek absurdo ir tinkamai panaudoto kičo elementų."

PAPRASTUMAS. Kartais lengviau nustebinti ne spindesiu, o paprastumu. Klaipėdiečius ir miesto svečius sužavėjusios plevėsuojančios "dryžuotos sielos".

2000-aisiais miesto centre išdygo dar vienas auksu žibantis akcentas - didžiulė vinis, kurią daugelis klaipėdiečių pamena iki šiol. Tais pačiais metais mieste auksu tviskėjo ir stilizuotas gėdos stulpas.

2001-aisiais aukso spindesys išliko, tačiau buvo įvestas ir itin paprastas, tačiau tuo klaipėdiečius ir sužavėjęs elementas - virš galvų kabančios "dryžuotos sielos" - jūrininkų marškinėliai.

2002-ųjų Jūros šventė dar ir dabar miestiečių dažnai prisimenama kaip vienos iš smagiausių. Tąsyk šventė sutapo su 750-uoju Klaipėdos jubiliejumi, o miesto centre ištįso vienas bendras 700 m ilgio stalas, prie kurio galėjo susėsti visi miestiečiai, aplink vyko nenutrūkstamos linksmybės. Tąsyk stalą ir klaipėdiečius saugojo ir A. Klemencovo sukurti angelai, taip pat pasidabinę auksu. Jie Klaipėdos jubiliejaus proga buvo demonstruojami ir Lietuvos Respublikos Seime.

DVIGUBA ŠVENTĖ. 2002-aisiais Jūros šventė sutapo su 750-uoju Klaipėdos jubiliejumi.

Daug kas pamena ir 2004-aisiais miesto centre įsikūrusį "Baden Badeną" - sieną, su gausybe skirtingų čiaupų, iš kurių bėgo vanduo, skirtas vis kitokiam tikslui - troškulio numalšinimui, nuodėmių išpirkimui ir pan. Tais metais Klaipėdoje įsikūrė ir A. Klemencovo sukurtas "raudonųjų žibintų" kvartalas.

Auksu tviskėjo ir neatsiejamais Jūros švenčių elementais tapo ir kiti A. Klemencovo kūriniai - "Didžioji Baltijos jūros gyvatė", "Nojaus laivas", "Nusidėjėlių narvas", "Auksinės žuvelės" su žymiausių klaipėdiečių veidais ir kiti.

"Aukso elementas tapo savotišku Jūros šventės prekės ženklu, vienijančiu visas kasmet vykstančias šventes", - sakė dailininkas.

Šventė be teatro - ne šventė

Dar vienas itin svarbus elementas, tapęs lygiai taip pat neatsiejama Jūros šventės ir ypač - A. Klemencovo meninių kompozicijų dalimi - pantomimos teatro "A" vadovo Alekso Mažono ir jo komandos pasirodymai.

"Kurdamas kompozicijas galvoju ne tik apie tai, kaip jos atrodys, bet ir kokį veiksmą jose ir aplink jas galima sukurti. Esu šventai įsitikinęs, jog bet kokia šventė negali apsieiti be teatro. A. Mažonas įkūnija visa tai, kokią aš įsivaizduoju Jūros šventę - su šiek tiek mistikos, fantasmagorijos, netikėtumo elementų, burtų užuomazgų, pakvailiojimų. Noriu, kad mano kompozicijos nebūtų vien tik banalūs statiški objektai, pro kuriuos praeinama. Nereikia perdėto patoso, heroizmo, perkrovimo, tačiau jos turi įgauti dvasinę išraišką", - sakė A. Klemencovas.

Tęsiant tradicijas, pantomimos teatro trupė ir šiemet papildys A. Klemencovo kompoziciją "Muzikinis vežimas". Beje, virš vežimo pakibs ir dar vienas mistiškas elementas - didžiulė pripučiama A. Mažono galva...

Riboja laikas ir finansai

Anot A. Klemencovo, sukurti stilių Jūros šventei nėra paprastas darbas. Nors idėjos ir jų įgyvendinimo būdai galvoje ir studijoje sukasi ištisus metus, žalia šviesa iš organizatorių pusės įjungiama likus vos keliems mėnesiams iki didžiųjų šventės renginių. Tik tada pradeda aiškėti ir būsimas finansavimas, todėl daugelis iki tol sugalvotų dalykų gali būti priversti keliauti atgal į stalčių.

Ir šiemet A. Klemencovo dirbtuvėse užgimė 10 stilistinių elementų idėjų. Tiesa, dėl finansavimo teko įgyvendinti tik dvi - "Karūną" ir "Muzikinį vežimą", kurį menininkas iki pat šiol linkęs vadinti "Muzikiniu katafalku".

"Ką daryčiau, jei turėčiau neribotas finansines galimybes? Turiu vieną idėją, kuri sukasi mano galvoje jau seniai. Tikrai imčiausi grandiozinės viduramžių šventės. Ši tema labai tiktų Jūros šventei, jau turiu didžiulį albumą, kuriame gula su šia tema susijusios idėjos. Viduramžių karnavale telpa viskas - ugnies fakyrai, klounada, kostiumai ir t. t." - idėjomis dalinosi kūrėjas.

AUKSAS. "Aukso elementas tapo savotišku Jūros šventės prekės ženklu, vienijančiu visas kasmet vykstančias šventes", - sakė dailininkas.

Ilgamečio Jūros šventės dailininko manymu, pati šventė visada buvo banguojanti - tai ypač pakili ir džiuginanti, tai kiek paprastesnė ir nieko nestebinanti.

"Galbūt tai yra neblogai. Nėra kažkokio vientiso kilimo ar kritimo. Taip galima dar labiau tobulėti, po nesėkmės atsitiesti ir grįžti su didesne jėga. Nuolat išlaikyti aukščiausią lygį būtų labai sunku. Klaipėdiečiai nenori tiesmukiškumo, yra išrankūs, todėl organizatoriams kaskart tenka gerokai pasukti galvą, kad jiems įtiktų", - teigia A. Klemencovas.