Žvejybos kvotų skirstymui kurpiamas įstatymas

Be abejo, Žuvininkystės įstatymas yra vienas, bet jis apima nemažai sričių. Lietuvos žvejai naudojasi trimis kvotų rūšimis - vidaus vandenų, Baltijos jūros ir tolimųjų žvejybos rajonų. [CITATA]

Seimo nariai pakoregavo Žvejybos įstatymo vietas, susijusias su kvotų skirstymu Lietuvos vidaus vandenyse. Šių metų pradžioje įstatymo pataisą dėl kvotų skirstymo vidaus vandenyse tvarkos vetavo šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ir grąžino Seimui pakartotinai svarstyti.

"Vakarų eksprese" ne kartą buvo rašyta dėl kilusio nepasitenkinimo pernai žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos įsakymu patvirtintomis naujomis žvejybos kvotų Baltijos jūroje skirstymo taisyklėmis. Žemės ūkio viceministro Ryčio Šatkausko teigimu, Žvejybos įstatymo dalis, susijusi su žvejyba Baltijos jūroje, šiuo metu dar tebėra kuriama, įstatyminės nuostatos dar nėra, tad kol kas galioja minėtas ministro įsakymas.

Nuo šių metų sausio 10 d. įsigaliojo žemės ūkio ministro įsakymu patvirtinta nauja Individualių žvejybos galimybių tolimuosiuose žvejybos rajonuose skyrimo taisyklių redakcija. R. Šatkausko teigimu, tos taisyklės nėra naujos iš esmės, padaryti tik tam tikri kosmetiniai pakeitimai, kad jos atitiktų šiandienos reikalavimus. Taigi išlieka iki šiol galiojusi tvarka ir tie patys principai. Viceministro manymu, tarp tolimuose rajonuose žvejojančių Lietuvos žvejų tikrai nėra tokio susipriešinimo dėl kvotų skirstymo, koks jis yra tarp žvejojančiųjų Baltijos jūroje.

Taigi norima į įstatymą įtraukti ir žvejybos Baltijos jūroje, ir tolimuosiuose rajonuose kvotų skirstymą.

Baltijos jūroje sunkiausia

Žemės ūkio viceministras R. Šatkauskas teigia, kad šiuo metu limitai Baltijos jūros žvejams yra išskirstyti trejiems metams. Prasidėjus 2014-iesiems galioja naujoji kvotų skirstymo sistema, nes treji metai dar nepraėjo.

Priminsime, kad 2013 metų pirmoje pusėje pereita nuo senos kvotų Baltijos jūroje skirstymo sistemos, kai kvota buvo siejama su konkrečiu laivu, prie naujos sistemos, vadinamojo naujo kvotų skirstymo rakto, kai kvota siejama su įmone.

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, vadovaujama Alfonso Bargailos, deda visas pastangas, kad naujoji sistema būtų pakeista, nes šprotų kvota praktiškai atiteko vienai įmonei - "Banginiui". Prie šios asociacijos jau prisijungė ir kitos dvi asociacijos - neseniai įsteigta tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija "Baltijos vienybė", vadovaujama Prano Norvilo, ir Klaipėdos žuvininkystės asociacija "Jūros žvejys", kurios pirmininkas - Artūras Maželis. Minėtos asociacijos jau kreipėsi į šalies prezidentę.

R. Šatkausko teigimu, dabar pakeisti naują sistemą teisiniu požiūriu nėra taip paprasta. "Pirmas dalykas - bet kurio žvejo teisėti lūkesčiai. Per tą laikotarpį, kai galioja naujos taisyklės, kai kurie žvejai jau yra realizavę savo teises, t. y. pardavę įmones, laivus su kvotomis. Neišeina taip imti ir pasakyti, kad tai, kas buvo vakar, šiandien jau negalioja. Tačiau Vyriausybei derinti jau yra pateikta Žvejybos įstatymo pataisa, kuria būtų nustatomas ir kvotų skirstymas Baltijos jūroje. Gali atsitikti taip, kad Lietuvos Seimas iki vasaros priims minėto įstatymo pataisą, kuri prieštaraus žemės ūkio ministro pernai patvirtintoms kvotų skirstymo taisyklėms, tada mes būsime priversti jas koreguoti. Todėl kol kas išskirstėme tik pusę kvotų Baltijos jūroje, bet pagal tą patį trejų metų raktą. Tikimės, kad per kelis mėnesius žvejai neišnaudos savo turimų kvotų, - sakė viceministras.

- Kai pabaigsime viską dėliotis dėl Baltijos jūros, tada galima bus imtis ir žvejybos tolimuosiuose rajonuose. Jeigu atsirastų aukštesnis teisės aktas nei ministro patvirtintos taisyklės, t. y. įstatyminė nuostata, tada ir Žemės ūkio ministerijai, ir žvejams būtų ramiau ir aiškiau. Manau, reikia vieną kartą gerai padiskutuoti ir viską įteisinti įstatymiškai. Tada ministerijai tikrai bus daromas mažesnis spaudimas ir nebereikės tampyti antklodės. Be abejo, ir atsiradus įstatyminėms nuostatoms bus galima daryti pataisas, jeigu jų prireiktų."