Žvejybos kvotas dalinsis teismuose?

Šį sausį Lietuvos žvejai Baltijos jūroje jau turėjo pradėti dirbti pagal naują kvotų skirstymo tvarką, kurią patvirtino dar senoji valdžia. Kvotos būtų skirstomos pagal sugautą žuvų kiekį per pastaruosius 5 metus, įmonei skirtas kvotos procentas būtų nekeičiamas 10 metų nepriklausomai nuo to, kiek žvejybos laivų ji turėtų.

Kai dalis žvejų pradėjo piktintis, kad nauja tvarka tinka tik Algirdo Aušros vadovaujamai UAB "Banginis", nes jai atitektų apie 80 proc. šprotų kvotos, kai pradėjo grasinti, jog važiuos piketuoti į Vilnių po Žemės ūkio ministerijos langais, naujoji kvotų skirstymo tvarka buvo atšaukta. Žvejams skirtos laikinos kvotos - 40 proc. 2011 m. kvotų.

Kilus triukšmui su žvejų vadovais į Klaipėdą susitikti atvyko naujasis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna. Po to buvo sudaryta darbo grupė iš Žemės ūkio ministerijos atstovų ir žvejų deleguotų asmenų, turėjusi pasiūlyti, kaip optimaliai skirstyti kvotas.

"Kaip nori - nebus"

Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas, paklaustas, ar pavyko sutaikyti žvejus dėl kvotų skirstymo tvarkos, tik nusijuokė.

"Panašu, jog sutaikyti nepavyko, tačiau, manau, tam tikrą balansą pasiekėme. Viena pusė bus daugiau, kita mažiau nepatenkinta. Iš principo jos neadekvačiai vertina situaciją. Manau, jau netrukus mes išspręsime klausimą, kad žvejai galėtų plaukti žvejoti į jūrą", - sakė viceministras.

R. Šatkausko teigimu, darbo grupė vis dėlto pagrindu ėmė buvusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymu patvirtintą naują tvarką, kurios galiojimą sustabdė naujasis ministras Vigilijus Jukna, ir pakoregavo atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus. Pagrindinis nesutarimas tas, jog kai kurie žvejai norėjo, kad pagrindu būtų imama senoji tvarka ir koreguojama.

"Kadangi naujoji tvarka vis dėlto duoda daugiau galimybių modernizuoti laivų ūkį, efektyviau žvejoti, nusprendėme koreguoti būtent ją ir tvirtinti", - teigė R. Šatkauskas.

Viceministras sakė, jog "Banginiui" atitektų ne 80 proc. šroptų kvotos, kaip sakoma, o tik per 70 proc. Kitą vertus, pasak R. Šatkausko, žvejyboje egzistuoja istorinė pagavimo teisė. Tai reiškia, kad įmonei turi būti skiriamas panašus kiekis žuvų, kiek ji gaudė anksčiau.

Pasak A. Šatkausko, A. Aušra gaudė strimeles bei šprotus ir tada, kai jos buvo pigios, kai kiti žvejai jų nevertino, tad jis turi didžiausią šių žuvų sugavimo procentą. Pabrangus šprotams ir strimelėms, pasidarė naudingiau gaudyti jas, o ne menkes, todėl dabar kiti žvejai nori iš jo atimti tą teisę ir perdalinti rinką visiems.

"Kiek procentų kvotos teks A. Aušrai, negaliu pasakyti. Mes stengsimės padaryti taip, kad žvejai, kurie anksčiau tų žuvų gaudė mažiau, galėtų gauti kvotas, tačiau taip, kaip jie nori - visi startuojam nuo nulio ir visi pradedam gaudyti vienodai - tikrai nebus. Visas pasaulis žvejoja atsižvelgdamas į istorinę teisę", - sakė viceministras.

Iki praėjusio penktadienio žvejai turėjo pateikti argumentuotus pasiūlymus dėl pataisytos kvotų skirstymo tvarkos, kurią ruošiamasi tvirtinti šią savaitę.

Nepatinka skubėjimas

Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila prisipažino, jog nuojauta jam sakanti, kad be teismų šiuo atveju, ko gero, nebus apsieita, nes, atrodo, iš esmės žvejų netenkinanti kvotų skirstymo tvarka nebus keičiama.

Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūrų žvejys" vadovas Artūras Maželis sakė, kad naujoje tvarkoje yra viskas tas pats, kas ir buvo anksčiau, tik pridėti 2012 metai skaičiuojant sugautų žuvų kiekio vidurkį ir siūloma kvotų koncesiją padaryti 3, o ne 10 metų. Esą tik tokie kosmetiniai pataisymai padaryti.

"Iš principo naujoji tvarka netenkina todėl, kad numatoma ta pati privaloma tvarka menkes parduoti per žuvų aukcioną, netenkina metų skaičius, nuo kurio skaičiuojamas vadinamasis vidurkis. Jokie Europos Sąjungos reglamentai nereikalauja kuo skubiau įvesti tokią kvotų skirstymo sistemą. Kiekviena šalis narė turi teisę pati nuspręsti, kokia tvarka ji dirbs. Šiandien netgi palikta galimybė tokios tvarkos kaip kvotų perdavimas įmonėms netvirtinti. Todėl mes siūlome nekiršinti žvejų bendruomenės ir šiuos metus dirbti pagal seną kvotų skirstymo tvarką, pagal kurią mes jau dirbame gal kokius 10 metų. Vėliau, kai turėsime mažiausiai tris mėnesius laiko, kompetentingų žmonių rate iš esmės aptarsime visus klausimus ir parengsime tokią tvarką, kuri iš esmės atitiktų šiandieninę situaciją. Nauja tvarka turėtų pradėti galioti nuo 2014 metų. Tačiau ministerija kategoriškai nesutinka ir nori tą naują tvarką prastumti skubos tvarka", - aiškino A. Maželis.

Pasak jo, nauja tvarka tam tikra prasme naudinga įmonėms, kadangi jos galėtų persitvarkyti savo ūkį. Pavyzdžiui, AB "Senoji Baltija" galėtų nebegaudyti žuvų 7 laivais, o, tarkime, nusipirkti vieną modernų laivą ir turėti 7 laivų kvotas. Anot A. Maželio, siūloma tvarka turi ir teigiamų dalykų, tačiau šiandien netenkina skuba.

"Dvi mūsų asociacijos apima 90 procentų žvejų. Jeigu mus norės nuskriausti, manau, mus apgins teismas", - sakė A. Bargaila.

"Sveika logika nugalėjo"

Algirdas AUŠRA, Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas

Skirstant kvotas būtina atsižvelgti į išdirbtus metus ir turi būti vertinamas kuo ilgesnis darbo laikotarpis. Kai pradėjo aiškėti, jog bus įvedama Europos Sąjungos rekomenduojama kvotų skirstymo sistema, Lietuvos žvejai metė gaudyti menkes ir trejus metus puolė žvejoti šprotus. Todėl Lietuva liko neišgaudžius apie 2 tūkstančius tonų menkių. Užtat dabar jie šaukia, kad būtų skaičiuojamas sugautų žuvų kiekis per trejus metus. Jie nori gauti ir šprotų kvotas, bet menkės kvotų neatsisako. Manau, kad teisinga yra atsižvelgti į išdirbtus metus. Aš juk investavau į šprotų žvejybą. Pradėjus asociacijos vadovams rėkti ministerija iš pradžių išsigando. Aš džiaugiuosi, kad vis dėlto nugalėjo sveika logika, o ne rėkimas. Gal šita ministerija bus pirma, neišsigandusi žvejų rėkimo, jeigu, žinoma, taip bus.