Žvejybiniams laivams Klaipėdos uoste vietos liks

Naujos laivyno bazės, kuri apims ir nemažą dalį žvejybos uosto mažųjų laivų krantinės dalį, statyba valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste kelia nemažai aistrų. Šiai plėtrai numatoma skirti 3,1 mln. Eurų, bus statomas uosto priežiūros skyriaus administracinis pastatas, planuojama, kad žvejybinių laivų stovėjimo vietos bus paliktos. Tačiau nemaža dalis žvejų visgi išreiškė dvejones, ar šis projektas neturės įtakos ar poveikio jų tiesioginei veiklai, todėl Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), gindama žvejų interesus, ėmėsi veiksmų, kad jūrų uoste žvejybiniams laivams liktų vietos.

Pastangos davė vaisių – balandžio 20 d. vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, viceministras Artūras Bogdanovas bei susisiekimo ministras Rokas Masiulis, viceministras Paulius Martinkus ir Klaipėdos jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, nutarta, jog vykdant Klaipėdos jūrų uosto plėtrą turi būti atsižvelgta į žvejų interesus ir užtikrinta galimybė Lietuvos žvejybos laivams išlaikyti švartavimosi vietas.

„Šiandien priėjome labai svarbaus principinio susitarimo, kad žvejybiniams laivams Klaipėdos jūrų uoste turi likti vietos. Vykdant Klaipėdos jūrų uosto plėtrą būtina siekti, kad perkeliant naująją laivyno bazę į mažųjų žvejybos laivų prieplaukos teritoriją būtų užtikrinti Lietuvos žvejų interesai ir būtų išsaugotos žvejybos laivų švartavimosi vietos. Taip pat sutarėme užtikrinti, kad vykdant galimą tolesnę uosto plėtrą žvejybiniams laivams skirta krantinės dalis būtų ne mažesnė nei šiuo metu esama“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Klaipėdos jūrų uosto krantinė, kurioje šiuo metu švartuojasi žvejybos laivai, nėra apibrėžta kaip žvejybos laivų krantinė, tačiau ji priskirta žvejybiniams laivams, nes yra sudarytos sutartys tarp žvejų ir uosto direkcijos. Planuojant Klaipėdos jūrų uosto plėtrą, dalis šios krantinės bus naudojama aptarnaujantiems laivams švartuotis, todėl krantinės dalis, skirta žvejybiniams laivams, šiek tiek sumažės, tačiau, pasak Klaipėdos jūrų uosto generalinio direktoriaus A. Vaitkaus, pagal dabartinius skaičiavimus visiems laivams turėtų užtekti vietos.

Žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas akcentavo, kad alternatyvi žvejybos laivų švartavimosi vieta kitoje uosto dalyje gali tapti išeitimi tolesnėje perspektyvoje, tačiau pabrėžė, kad tam turėtų būti išlaikytas laivų skaičiaus balansas, kad alternatyvioje vietoje galėtų švartuotis tiek pat laivų, kiek dabar gali prisišvartuoti mažųjų žvejybinių laivų krantinėje

„Uosto, kaip valstybinio strateginio objekto plėtra yra būtina, tačiau nepaisant to, kad dalis krantinės bus paimta uosto direkcijos aptarnaujantiems laivams švartuotis, turi išlikti galimybė ir žvejybos laivams prisišvartuoti. Atsižvelgę į žvejų nuogąstavimus ėmėmės visų įmanomų veiksmų, kad jie būtų apsaugoti. Džiugu, kad tiek ŽŪM, tiek Susisiekimo ministerija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija priėjo vieningo sprendimo ir žvejybos laivai liks uoste“, – sako žemės ūkio viceministras A. Bogdanovas