Žvejyba Baltijoje: visų silkių neišgaudysime

Žvejyba jau nuo senų laikų yra nepakeičiamas Lietuvos pajūrio gyventojų pragyvenimo šaltinis ir svarbi šalies ūkio šaka. Nors mokslininkai teigia, kad Baltijos jūra nepasižymi žuvų įvairove – joje gyvena apie 30 jūrų žuvų rūšių ir dar apie 30 gėlavandenių, atplaukiančių iš upių ar įlankų – pasitenkiname ir tuo, ką turime. Daugiausiai Lietuvoje sužvejojama menkių, strimelių, šprotų ir plekšnių. Tačiau ir žvejoti reikia atsakingai – dar 1970 metais Europoje priimti teisės aktai, reguliuojantys žuvininkystę, o ilgainiui žvejyba imta kontroliuoti dar griežčiau, siekiant išsaugoti sparčiai nykstančius žuvų išteklius.

Spalį Europos Komisijos pateiktame Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos 2011 m. galimybių pasiūlyme sakoma, kad menkių ištekliai po kelis metus trukusių žvejybos apribojimų, atsinaujino, todėl galima dar labiau padidinti šių žuvų sugavimo kvotas kiekvienai Baltijos šaliai.

Tačiau, remdamasi mokslinėmis rekomendacijomis, nuo kitų metų EK siūlo smarkiai sumažinti Baltijos silkių (strimelių) ir šprotų žvejybos galimybes. 2011 metais strimelių kvotas buvo siūloma mažinti 28 proc., o šprotų – 30 proc., tačiau spalio 26 dieną vykusiame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje Baltijos šalims pavyko pasiekti kompromisą, pagal kurį silkių kitąmet bus galima sugauti 24 proc., o šprotų – 15 proc. mažiau nei šiemet.

Lietuvos žvejybos laivynas – kuklus, bet galingas

Europos Sąjungos duomenimis, šiuo metu Europos valstybėse yra daugiau nei 84 tūkst. žvejybinių laivų. Lietuvos žvejybos laivynas palyginus kuklus – jį sudaro tik 201 laivas. Daugiausiai žvejybos laivų iš prie Baltijos jūros esančių šalių turi Skandinavijos šalys: Suomija – 3239, Danija – 2878, Švedija – 1439 laivus. Lietuva atsilieka nuo kaimynių Latvijos ir Estijos, turinčių 800 ir 946 žvejybinius laivus. Tačiau pagal laivų keliamąją galią savo kaimynes lenkiame – mūsų žvejybinių laivų keliamoji galia – 46 tūkst., latvių – 42 tūkst., estų – 14 tūkst. tonų.

Perversmas, kai Lietuvoje esančių laivų skaičius sumažintas, įvyko prieš kelis metus, paisant ES reikalavimų.

"Jūros laivyną sumažinome net 40 proc., siekdami, kad žvejyba taptų pelningesnė, o vienam laivui tektų didesnė kvota“, – sakė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjas Tomas Zolubas.

Žvejybos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 700 žmonių, o visoje ES – daugiau nei 35 tūkstančiai. Daugiausia žvejyba Baltijos jūroje užsiima lenkai (2,5 tūkst. Lenkijos gyventojų) ir danai (2 tūkst. Danijos gyventojų). Tarp Europos žuvies tiekėjų Lietuva užima 11–ąją vietą su daugiau nei 180 tonų žuvies kasmet ir lenkia kaimynus latvius bei estus.

Didžiąją dalį sugautos žuvies "atiduodame“ kitiems

Statistinis europietis per metus suvalgo apie 22 kilogramus žuvies ir jos produktų. Atrodytų, gyvendami prie Baltijos jūros, jos pasigauname net daugiau, nei galėtume suvalgyti – per metus mūsų žvejai sugauna iki 200 tūkstančių tonų žuvies. Tačiau pasidairius po parduotuvių lentynas ima atrodyti, kad gyvename ne prie jūros esančioje valstybėje, o vienintelė mums prieinama žuvis – karpis.

Užuot skaniai valgę mūsų jūroje pagautas žuvis, ragaujame mūsų skoniui neįprastas tolimajame Vietname pagautas pangasijas ar Norvegijos fermose užaugintas lašišas. Netgi šprotų, kurių, atrodytų, pasigauname apsčiai, konservus įsivežame iš kaimyninės Latvijos.

T. Zolubo teigimu, taip yra dėl to, kad žvejybos įmonių Lietuvoje yra pakankamai, o štai perdirbėjų trūksta. Todėl Lietuvoje pagautos žuvies didžiąją dalį eksportuojame į kitas šalis, o sau atsivežame jau pagamintų produktų.

Lietuvos žvejams apribojimai didelių nuostolių pridaryti neturėtų

Žuvininkystės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos duomenimis, 2009 m. sausio – rugsėjo mėn. Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje sugavo 22 534 tonų įvairių rūšių žuvų. Tai 3 766 tonų daugiau nei per tą patį 2008 metų laikotarpį. Pagrindinę žvejybos laimikio Baltijos jūroje dalį sudarė 16 994 tonos Baltijos šprotų, 3 065 tonos strimelių, 2 019 tonų menkių ir 316 tonų plekšnių. Nė karto per metus neviršijome mums nustatytų kvotų, o kartais jų net nepajėgdavome panaudoti.

T. Zolubas sakė, kad Europos Komisijai priėmus naują nutarimą ir sumažinus Baltijos silkių ir šprotų žvejybos galimybes, iš 14 Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejybos įmonių smarkiai nukentės tik viena, investavusi į specialius, būtent silkių ir šprotų žvejybai pritaikytus laivus.

"Kitoms įmonėms, turinčioms universalius laivus, bus lengviau, kadangi užuot gaudžiusios daugiau šprotų ar silkių, jos ims žvejoti menkes, kurių kvotos šiais metais netgi padidėjo“, – sakė T. Zolubas, patikindamas, kad kvotų sumažinimas neturės įtakos ir galutiniam žuvies pirkėjui – žuvies produktai neturėtų brangti, todėl ir taip mėgstamų silkių ant lietuvių stalo neturėtų pritrūkti.