Žvejų palaikomas žuvų aukcionas atsigauna

UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas pastaruoju metu apaugo įvairiais gandais. Esą valdžia jį ketina privatizuoti, esą jo statybai panaudotos Europos Sąjungos lėšos turės būti grąžinamos ir t. t. Apie tai kalbamės su aukciono stebėtojų tarybos pirmininku Žuvininkystės departamento direktoriumi Dariumi Nieniumi.

Aukciono stebėtojų tarybos pirmininkas D. Nienius paneigė gandą, esą Žuvininkystės departamentas nori aukcioną privatizuoti dabar, net nelaukdamas 2011-ųjų, kai jo veiklai sukaks 5 metai, kada planuota spręsti jo priklausomybės klausimą. "Galiu atsakingai pareikšti - šiuo metu aukciono privatizavimo galimybė nėra svarstoma", - sakė jis.

Koncesijos atsisakyta

D. Nieniaus manymu, kalbos apie ketinimą privatizuoti objektą galėjo pasklisti todėl, kad 2009-aisiais iki metų vidurio aukcionas vykdydamas savo tiesioginę veiklą patirdavo nuostolių. Jo veikla ir tada, ir šiuo metu dar nevisiškai tenkina jo steigėją Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM).

Buvo ieškoma aukciono veiklos optimizavimo būdų. Kaip vienas iš variantų svarstyta koncesijos sutartis įtraukiant aukcioną į tarptautinį aukcionų veiklos tinklą. Šio varianto esmė - turtas ir pats aukcionas liktų ŽŪM, o veiklos administratorius būtų kokia nors kita įmonė.

Tačiau stebėtojų tarybai priėmus tam tikrus sprendimus dėl aukciono veiklos optimizavimo, nuo 2009-ųjų antrojo pusmečio jo veikla stabilizavosi, žymių nuostolių jis nebepatiria. Todėl tikėtina, kad jis ir ateityje užtikrins viešąsias funkcijas, t. y. pirminę parduodamų žuvų ir kvotų apskaitą, veterinarinių ir higieninių reikalavimų laikymąsi, pirminio pardavimo, ženklinimo tvarką, atsekamumą ir t. t. D. Nieniaus teigimu, dabar aukcionas vykdo tas funkcijas ir gali gyvuoti nereikalaudamas papildomų dotacijų iš ŽŪM. Todėl ir koncesijos sutarties variantas šiuo metu nebesvarstomas.

Tačiau, pasak D. Nieniaus, juntama kylanti banga visuomeninėse žvejų organizacijose. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila yra pareiškęs, kad asociacija norėtų perimti aukcioną koncesijos pagrindu.

Žvejai palaiko

ŽŪM, aukciono stebėtojų taryba kreipėsi į žvejų visuomenines organizacijas prašydamos pateikti savo nuomonę, kaip aukcionas galėtų veikti toliau, kaip jis galėtų būti valdomas, kaip būtų galima įtraukti visuomeninių organizacijų atstovus į jo valdymą.

Be to, Žuvininkystės departamentas išsiuntinėjo žvejams anketas, prašydamas atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su aukciono veikla. Pasak D. Nieniaus, tuo norėta įsitikinti, ką mano ir kiti žvejai, nes žvejų visuomenė paprastai kalba A. Bargailos balsu. Žvejai užsiima žvejyba ir diskusijose dėl aukciono reikalingumo nedalyvauja. Anketas reikėjo užpildyti iki kovo 1d. Nors iki galo dar nėra išanalizuoti visi atsakymai, tačiau preliminariai aiškėja, kad būtent žvejai ir palaiko aukciono veiklą. Galbūt jis ir nedirba taip, kaip reikia, tačiau yra reikalingas - jie gali užsiimti žvejyba ir nesirūpinti žuvies pardavimu. Be to, šiuo metu ir menkių kaina aukcione stabilizavosi. "Būtent todėl, kad žvejai palaiko aukcioną, kol kas jokių kalbų apie jo privatizavimą negali būti", - "Vakarų ekspresui" sakė D. Nienius.

Vėl 80 proc.

Aukcionas buvo statomas žvejams. Jie preliminariai įsipareigojo pristatyti į aukcioną 80 proc. sugautų menkių. Tačiau praėjus keliems mėnesiams nuo aukciono veiklos pradžios pasigirdo nuomonių, kad aukcionas neatitinka žvejų lūkesčių. Jų netenkino per maža menkių supirkimo kaina, todėl jie kritikavo aukciono veiklą ir susiformavo nuomonė, kad jis nevykdo jam keliamų uždavinių, t. y. neužtikrina didesnės menkės supirkimo kainos, palyginti su ta, kuri buvo prieš aukciono atsiradimą. Pasak D. Nieniaus, pasaulinėje rinkoje kritus žuvies paklausai ir kainai, sumažėjo ir Baltijos jūros menkių kaina. Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas vadovavosi pasaulinės rinkos kainomis ir negalėjo jų nei padidinti, nei sumažinti.

Pernai ŽŪM, atsižvelgdama į tai, kad prasidėjus ekonominei krizei žvejams pasidarė sunku išgyventi, padarė išimtį ir leido sunkmečio sąlygomis per aukcioną parduoti tik 70 proc. žuvų. Buvo atsižvelgta ir į tai, kad jeigu žuvys sugaunamos prie Danijos Bornholmo salos, jeigu reikia jas plukdyti į Lietuvą, kad jomis būtų galima prekiauti aukcione, dėl kuro sąnaudų gerokai padidėja tokios žuvų produkcijos savikaina.

D. Nieniaus teigimu, šiemet vėl galioja pirminė tvarka - į aukcioną žvejai turėtų pateikti pirminiam pardavimui 80 proc. sugautų žuvų. Taigi 2010-aisiais tvarka nei griežtinama, nei liberalizuojama, tiesiog grįžtama prie senosios.

Žuvininkystės departamento manymu, žvejys turi pasirinkimą. Jeigu jis 2010-aisiais į aukcioną pristatys mažiau nei 80 proc. sugautų menkių, tai 2011 metais skirstant kvotas proporcingai atitinkamu kiekiu, kiek trūko pristatyti į aukcioną, jis gaus mažesnę menkių kvotą.

Veikla optimizuota

Pasak Žuvininkystės departamento direktoriaus, statant aukcioną, kuris buvo projektuotas Lietuvos ekonominio pakilimo laikotarpiu, jo projektinis pajėgumas buvo gerokai išplėstas ir, ko gero, ne visai tiksliai apskaičiuotas. Orientuotasi į optimistinius variantus, neatsižvelgta į žuvų išteklius Baltijos jūroje, į realias galimybes pritraukti žvejus iš kaimyninių šalių. Popieriuje tai buvo labai patrauklus variantas - įsivaizduota, kad jame žuvimi prekiaus ir latviai, ir lenkai ar net danai. Tačiau gyvenimas parodė, kad toks projektinis pajėgumas, turint omenyje ir 23 darbuotojus, buvo šiek tiek per didelis.

Buvo laikotarpis, kai aukcione dirbo 13 žmonių, šiuo metu bėra 8. Šiandien aukciono veiklos išlaidos yra optimizuotos - tiek administracijos, tiek darbuotojų atlyginimai ženkliai sumažinti ir jiems išlaikyti nebereikia skirti nemenkos sumos pinigų.

Aukciono stebėtojų tarnybos pirmininko manymu, jau ir patys žvejai suprato, kad minimaliai savo išlaikymui aukcionas užsidirba, tad keičia požiūrį į jį - aukcionas reikalingas, nes padeda, o ne trukdo dirbti. Tai rodo kad ir toks pavyzdys, jog kai kurios žvejybos įmonės į aukcioną pristato 100 proc. savo sugautų žuvų.

Pasak D. Nieniaus, pernai įsitikinta, kad aukcionas gali išsilaikyti, t. y. nepatiria nuostolių. Jeigu paaiškėtų, kad iš savo tiesioginės veiklos jis neišsilaiko, vėl būtų keliamas klausimas dėl jo išlaidų optimizavimo.

Įtariamas pažeidimas

2006 m. vasario 6 d. pasirašyta sutartis dėl Europos Sąjungos (ES) paramos, pagal kurią buvo skirta 5 mln. 648 tūkst. 304 Lt žuvų aukcionui statyti Klaipėdoje. 25 proc. šios sumos sudarė nacionalinė parama iš Lietuvos valstybės biudžeto.

Statant aukcioną kilo daug įvairių diskusijų. Jo statybą apsunkino tai, kad jam buvo skirtos lėšos iš paramos, numatytos 2004-2006 m. laikotarpiui, kuris jau ėjo į pabaigą. Taigi reikėjo skubėti siekiant neprarasti galimybės gauti tą paramą. "Galbūt tuo metu stengtasi padaryti viską kuo geriau, bet, kaip dažnai Lietuvoje atsitinka, išėjo atvirkščiai. Lietuvos finansų ministerijos atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad informacinės įrangos diegimo darbų pirkimas buvo atliktas nesilaikant įstatymu numatytų reikalavimų. Tad Finansų ministerija kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą ir šis įtariamas pažeidimas buvo užfiksuotas", - sako D. Nienius.

Pasak jo, šis klausimas nebuvo naujiena. Jau buvo gautos ir atitinkamų viešųjų pirkimų ekspertų išvados, iš kurių matyti, kad vertinant formaliai pažeidimas padarytas, bet siekiant numatyto tikslo - racionalaus lėšų panaudojimo, pirkimų trūkumai esminės įtakos pirkimo rezultatams neturėjo. Tas neva pažeidimas padarytas siekiant greičiau pastatyti aukcioną. Aukciono stebėtojų tarybos pirmininko teigimu, pažeidimas dar tik įtariamas, jo iki šiol dar niekas nėra pripažinęs.

Spręs teismas

Pasak D. Nieniaus, kadangi įtariamas pažeidimas yra fiksuotas ir apie tai pranešta Europos kovos su sukčiavimu tarnybai, greičiausiai Lietuva iš jai numatytos 254 mln. Lt ES paramos, kuri numatyta Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 m. veiksmų programoje, negaus 5,5 mln. Lt sumos, kuri buvo skirta aukcionui. Tai yra tie pinigai niekur neišgaruos, jie bus perdedami iš vienos kišenės į kitą. Objektas pastatytas ir jis veikia, tik Lietuva jį bus pastačiusi savo lėšomis be ES paramos.

Kokią sumą reikės grąžinti, tai yra kiek konkrečiai sumažės kito laikotarpio ES parama Lietuvai, spręs Lietuvos teismas. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM, atsakinga už šio projekto įgyvendinimą, kreipėsi į aukcioną, kad jis grąžintų visą paramos sumą. Aukcionas su tuo nesutinka ir kreipėsi į teismą. Pastarasis ir spręs klausimą tiek dėl paties įtariamo pažeidimo, tiek dėl grąžintinos sumos. Jeigu teismas nuspręs, kad būtina paramą grąžinti, jo nurodytą sumą pinigų turės surasti ŽŪM, kaip steigėja ir vienintelė aukciono akcijų valdytoja.

Cecho statyba atidėta

UAB Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas pateikė pasiūlymą statyti žuvies perdirbimo fabriką, kuris gamintų žuvies produkciją, parduodamą brangiau nei šviežia žuvis, t. y. kurtų pridėtinę vertę. Tokiai gamyklai pastatyti reikėtų apie 20 mln. Lt.

"Buvo parengtas toks projektas. Tačiau kai mes pamatėme realią situaciją, kad aukcionas nesusitvarko su jam iškeltais uždaviniais, perdirbimo cecho, kurio vertė apie 20 mln. Lt, statymas buvo suspenduotas. Žinoma, pridėtinės vertės kūrimas ir menkės filetavimas būtų gerai. Tai pailgintų laikotarpį, per kurį galima parduoti žuvį, tokią produkciją būtų lengviau realizuoti. Tačiau atsižvelgdami į tai, kad pati aukciono veikla iš dalies komplikuota, jog ji buvo sutikta priešiškai, kad nekiltų dar papildomų įvairių interpretacijų, mes žuvies perdirbimo cecho idėją suspendavome. Jeigu matysime, kad aukcionas pradėjo dirbti nenuostolingai ir netgi pelningai, kad jo veikla tampa ekonomiškai efektyvi, bus svarstomas jo paslaugų išplėtimo, t. y. papildomų paslaugų teikimo žvejams klausimas. Juo labiau kad laiko dar turime. Projektus norint gauti ES finansavimą galima teikti iki 2013 m., o paramą panaudoti bus galima iki 2015 metų", - sakė aukciono stebėtojų tarybos pirmininkas.

Stabdo teismo sprendimo laukimas

Darius NIENIUS, Žuvininkystės departamento direktorius

Aukciono vizija - veikia ekonominiais veiklos principais, t. y. žvejai suinteresuoti laisvai pateikti sugautas žuvis pirminiam pardavimui į aukcioną, supirkėjai naudojasi aukciono paslaugomis kaip galimybe vienoje vietoje nupirkti žuvis, kurios atitinka visus kokybės reikalavimus. Palaipsniui atsisakyti administracinių veiklos principų, keičiant kvotų skyrimo tvarką, t. y. mažinant žuvų kiekio, reikalingo parduoti per aukcioną, procentinę išraišką.

Užtikrinti Lietuvos žvejams jų sugautų žuvų pardavimo kainą pagal Europos žuvų rinkose vyraujančias kainas, patenkinti Lietuvos šviežių žuvų vartotojų poreikį už priimtiną kainą.

Klaipėdos žuvininkystės produktų aukciono veiklą vertinu realistiškai. Pelno jis neuždirbs, bet ir nuostolių taip pat nepatirs. Jo užduotis šiuo metu - nepatirti nuostolių, nes Žemės ūkio ministerija lėšų dotuoti jo veiklai neturi. Dabar aukciono veikla yra optimizuota, bet nėra ideali. Būtina žuvies pardavimo rinkos plėtra į Vakarų Europos valstybes. Tuo klausimu buvo jau dirbama, netgi buvo parengti projektai. Šiuo metu jie jau būtų buvę įgyvendinti, tačiau įtariamas pažeidimas dėl informacinių technologijų viešojo konkurso sustabdė visų projektų vykdymą. Dabar mes laukiame teismo sprendimo. Kai tik jis jį priims, bus kur kas operatyviau ir ryžtingiau žengiami aukciono veiklos gerinimo žingsniai. Mus šiuo metu stabdo įtariamo pažeidimo nagrinėjimas.

Vidmantas MAŽIOKAS