Penktadienį marių žvejai savo problemas išsakė Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Žuvininkystės departamento atstovams.
Anot Neringos savivaldybės Tarybos nario Dariaus Jasaičio, žvejai džiaugiasi, jog jų problemomis pagaliau geranoriškai susidomėta ir suvokta, kad žvejyba yra garbinga tradicija, puošianti Lietuvą.
Per susitikimą kalbėta apie uosto gilinimo pasekmes žūklei. D. Jasaičio įsitikinimu, gilinimas vienareikšmiškai kenkia žvejų verslui.
"Strimėlė jau gaudoma Preiloje. Sūraus vandens pratekamumas dėl gilinimo darbų didėja, ir visa mūsų geriausia žuvis keliauja į Rusiją", - teigė žvejų atstovas kurorto Taryboje.
Tačiau šiuo metu nėra būdų, kaip galima kompensuoti žvejams patirtą žalą. Žuvininkystės departamentas išsakė nuomonę, jog kol kas per maža pačių žvejų iniciatyvos, jie turėtų reikštis daugiau ir garsiau. Visgi D. Jasaitis teigia, kad mechanizmas kompensavimo turėtų būti paprastas: pagaunamas žuvies kiekis dabar turi būti palygintas su kiekiu, kuris bus pagautas pagilinus uostą - skirtumą reiktų padauginti iš žuvies kainos. Taip esą būtų kompensuota žvejams žala dėl sumažėjusių pardavimų.
Žvejai skundžiasi, jog tyrimų gilinimo pasekmėms studijas užsako pati Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir neva jų rezultatai būna palankesni užsakovui. Žvejai patys užsakyti studijos negali - neužtenka lėšų.
Kol kas Kuršių marių žvejams jų ateities veikla yra visiškai neaiški: pasitraukti ar persiorientuoti į kitą veiklą. Anot D. Jasaičio, žvejai džiaugiasi, jog valstybės pozicija pagaliau tapo palankesnė antrajam variantui. Siūloma žvejus šlieti prie rekreacinio turizmo. Tačiau ir šis variantas nėra lengvai įgyvendinamas, nes sudėtinga gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.
"Jei žvejys pats sau statytų ar remontuotų laivelį, jam tai gali kainuoti šimtą tūkstančių litų. Fondai kompensuotų 60 procentų, tad žvejai dar galėtų pagalvoti apie likusios dalies sukrapštymą iš savo kišenės. Tačiau jeigu bus liepiama laivus gaminti ar remontuoti gamyklose, atitinkančiose standartus, tada kainos šoktels iki pusės milijono ir žvejai neturės jokių galimybių investuoti savus pinigus", - neabejojo D. Jasaitis.
Žvejai planuoja rengti dar ne vieną susitikimą su valdžios institucijomis.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą