Žvejai nori virsti ruonių medžiotojais

Baltijos priekrantėje nuo Šventosios iki Melnragės menkes, strimeles, plekšnes traukiantys žvejai aimanuoja, kad čia plaukiojantys į Raudonąją knygą įrašyti ruoniai sudrasko brangiai kainuojančius tinklus, išgriebia visą laimikį.

Aiškinama, jog pastaruoju metu iš šiaurės atsibastę ruoniai suįžūlėjo – nebijo netgi žvejybos katerių variklių gausmo, stabdo į žūklavietes plaukiančias irklines valtis, suėda viską, ką aptinka tinkluose. 

Mėgindami pergudrauti ruonius Šventosios žvejai ėmė žūklauti ne tinklais, o ūdomis. 

Iki soties prisišveitę ruoniai, pasak žvejų, vartosi vandenyje, patenkinti pelekais plekšnoja per pilvus. Nejausdami alkio jie tampa gurmanais – ėda tik į tinklus patekusių menkių kepenis.

Pasiryžę įrodyti, kad ruoniai suryja bene didesnę dalį jų laimikio, žvejai šiuos gyvūnus jūroje ėmė filmuoti, o vaizdus perdavė aplinkosaugininkams.

Prašoma patarti, kaip žvejams nuo jų apsiginti.

„Jei nieko nedarysime, ruonių privis tiek, kad mes bankruotuosime. Taip atsitiko Švedijoje, kai ten buvo uždrausta šaudyti šiuos gyvūnus“, – kalbėjo prieš ruonius nusiteikęs šventojiškis žvejys Antanas Valiukas.

Tik dėl savo nuostolių susijaudinę žvejai norėtų, kad jų tinklus patikrinančių ruonių medžioklė Lietuvoje būtų legalizuota.

Aplinkosaugininkai žada atsižvelgti į žvejų skundus, įvertinti jų patiriamą žalą, numatyti galimas kompensacijas, jeigu paaiškėtų, kad ruoniai iš tikrųjų kelia rimtą grėsmę jų verslui.

Bet šaudyti į Raudonąją knygą įrašytų pilkųjų Baltijos ruonių jie turbūt neleis.

„Niekas nesuprastų, kodėl žudome ruonius. Paklydę jų jaunikliai auginami Lietuvos jūrų muziejuje ir paleidžiami į laisvę. Šių gyvūnų medžioklė galima ne su šautuvais, o su žiūronais rankose“, – įsitikinęs Aplinkos ministerijos departamento vadovas Laimutis Budrys.