Žvejai išnyko be pėdsakų

Klaipėdos apskrities VPK paskelbė oficialią 48 metų Gintaro Kirnos ir 45 metų Igorio Lisovskio paiešką. Nors abiejų klaipėdiečių pasigesta dar praėjusį penktadienį, į policiją dėl jų dingimo kreiptasi tik užvakar. Tai padarė žinomas pajūrio žvejys ir verslininkas Virginijus Jurkus.

Jo teigimu, spalio 24 d. apie 8 val. G.Kirna ir I.Lisovskis Palangoje registruotai Viliaus Bogušo pramogų įmonei priklausančiu laivu LT-P-708 pro Klaipėdos jūrų uosto vartus išplaukė žvejoti į Baltijos jūrą. Nuo 15 val. su žvejais susisiekti nepavyko. Apie 17.30 val. sulaukus informacijos iš pasieniečių, dingusių žvejų paieškos ir gelbėjimo operaciją, kurioje dalyvavo ne tik lietuviai, bet ir latviai, pradėjo Karinių pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centras. Ji truko iki šeštadienio vakaro ir baigėsi nesėkmingai.

Realiausia šios nelaimės versija laikoma ta, kad esant stipriam vėjui ir dideliam bangavimui valtis atviroje Baltijos jūroje apvirto bei nuskendo kartu su joje buvusiais žmonėmis. Vakar V.Jurkus, kurio įmonėje ir dirbo abu dingę žvejai, „Vakaro žinioms“ sakė, kad iki šiol neaptikta jokių jų pėdsakų. Tai, kad Baltijos jūroje nepastebėta nieko, kas galėtų suteikti bent kokios informacijos apie dingusius vyrus bei laivą, stebina ne tik žvejus, bet ir gelbėtojus.

Iš karto po šios nelaimės priekrantės žvejų kritikos strėlės nukrypo ir į Žuvininkystės tarnybą. Esą ji galėjusi įvykti ir dėl to, kad laikantis nustatytų žvejybos taisyklių pamiršta apie saugumą - valtis audringoje jūroje apvirto, kai buvo rūšiuojamas, skrodžiamas ir sveriamas sugautas laimikis bei pildomas žūklės žurnalas. Tai vyrai galėjo daryti bijodami sulaukti inspektorių baudų.

Žuvininkystės tarnybos teigimu, šie priekaištai yra laužti iš piršto, nes jau ne vienus metus galioja supaprastinta tvarka, kai nedidelių laivų žvejai sutvarkyti pagautą laimikį gali grįžę į krantą. Būtent tokiu apie 7 metrų ilgio žvejybos botu ir išplaukė dingę klaipėdiečiai.

„Svarbiausia taisyklė - saugumas. Žvejai turi pasirūpinti savo saugumu, o jeigu oro sąlygos yra netinkamos žvejybai, iškart grįžti į krantą. Žvejojantys iki 8 metrų ilgio valtimis neprivalo skrosti ar kitaip tvarkyti savo laimikio jūroje. Jie tą gali padaryti grįžę į krantą“, - patikino Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje kontrolės skyriaus vedėjas Erlandas Lendzbergas.

Nedidelės valties įgula Baltijos jūros priekrantės žvejybos žurnalą privalo pradėti pildyti prieš išplaukdama į jūrą krante, o apytikslį žuvų laimikį įrašyti tik pasiekusi krantą per 30 minučių su leidžiama 20 proc. paklaida. Tikslų žuvų svorį privaloma įrašyti tik prieš parduodant ją krante. Taip pat nerekomenduojama plaukti į jūrą, kai bangavimas yra didesnis negu 0,5 m. Lemtingojo penktadienio popietę, pablogėjus oro sąlygoms, jis siekė 1,5-2 m.

Patikrinimai Baltijos jūroje atskleidė faktą, kad patys žvejai nelabai rūpinasi savo saugumu. Gelbėjimosi liemenių nedėvintys žvejai teisinasi, esą pasenusios liemenės varžo judesius, o šiuolaikiškoms jie neturi pinigų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“