Žuvininkystės tarnybos pertvarka - daugybė intrigų

Planuota, kad nuo kitų metų sausio 1 d. Žuvininkystės tarnyba (ŽT) jau dirbs Klaipėdoje, tačiau jokių to požymių dar nematyti. Ar Vilniuje jūsų specialistai jau kraunasi lagaminus vykti į uostamiestį?

Dėl Žuvininkystės tarnybos pertvarkos daug intrigų. Ne be tarnybos vadovybės iniciatyvos pertvarka yra stabdoma. Bandoma prisidengti įvairiais skundais, kreipimasis į teismus, skundais STT, VTEK, Valstybės kontrolei ir pan. Skundžiamas bet koks žingsnis, kad tik nevyktų pertvarka. Tačiau mes nusiteikę optimistiškai. Šiandien dar neturime patvirtintų Žuvininkystės tarnybos pareiginių nuostatų. Tai reiškia, kad dar nepaskelbtas nė vienas konkursas pareigoms Klaipėdoje eiti, kurios galimai atsiras nuo sausio 1 d. Dabar padėtis kritinė, bet tikiuosi, kad netrukus ją suvaldysime.

Ar jau žinote, į kokias patalpas įsikels Žuvininkystės tarnyba?

Šis klausimas taip pat dar nėra išspręstas. Patalpų paieškos konkursas nevyksta. Turto bankas nepasiūlė jokių variantų - tik kelis avarinės būklės pastatus, kurie mūsų netenkino. Akivaizdu, kad sausio 1 d. Žuvininkystės tarnyba tokių patalpų, kuriose galėtų įsikurti visi jos padaliniai, neturės. Lankydamasis Klaipėdoje Savivaldybės administracijos direktoriaus prašiau pagalbos, gal jis galėtų pasiūlyti kokias nors patalpas. Manau, gruodį tą klausimą išspręsime.

Kodėl ŽT negalėtų įsikurti Kopgalyje, kur yra žuvininkystės laboratorija?

Todėl, kad mokslo sektorių nuspręsta perduoti Švietimo ir mokslo ministerijai. Laboratorija dar neperduota, bet sprendimai jau priimti. Neoficialiai dėl to jau esame sutarę. Organizuojame susitikimą su Klaipėdos universiteto atstovais, nes ministerija nori prie jo prijungti Kopgalio laboratoriją Jūrinio slėnio pagrindu. Jeigu mus tenkins universiteto vizija, imsimės neatidėliotinų veiksmų pradėdami perdavimo procedūrą.

Ar neturite vietos Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione todėl, kad jis privatizuojamas?

Ten turime išsinuomoję 50-60 kv. m patalpas. Vietos iš tikrųjų ten yra ir daugiau. Negalime į jas pretenduoti, nes kitais metais baigiasi bendra nuomos sutartis. Norint ją pratęsti vėl reikėtų organizuoti viešą konkursą. Geriausiu atveju būtų sugaišti du mėnesiai. O turint omenyje, kad jau atliekamos kai kurios žuvų aukciono privatizavimo procedūros, neturime iliuzijų ten ilgai išbūti. Todėl vienintelis tinkamas variantas - ieškoti kokios nors naujos vietos.

Kiek vilniečių specialistų sutiko važiuoti dirbti į uostamiestį?

Turint omenyje tai, kokia dabar yra atmosfera Žuvininkystės tarnyboje, nežinau, ar jų kas nors to klausė. Siūlyti žmonėms turi tarnybos vadovė Indrė Šidlauskienė. Galbūt tie procesai yra įstrigę todėl, kad ji yra nušalinta nuo kai kurių pareigų. Vieni specialistai galbūt norės vykti į Klaipėdą, kiti - ne. Esame paprašę įvairių institucijų teikti nenorintiems įvairius darbo pasiūlymus.

ŽEMĖS ŪKIO viceministras Artūras Bogdanovas.

Ar teisminiai procesai, susiję su tarnybos vadove, jau baigėsi?

Žiūrint kuriuo klausimu. Dėl darbuotojų priėmimo dar vyksta ikiteisminis tyrimas ir neaišku, kam dėl to bus pareikšti įtarimai. Pradėtas vadovės veiklos tarnybinis patikrinimas dėl giminaitės įdarbinimo, dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto nenusišalinant, kai buvo priimami sprendimai, susiję su giminaite. Jau pradėti ir kiti įvairūs tyrimai dėl Žuvininkystės tarnybos neveiklumo ar neteisėto veiklumo. Tikimės, kad nemalonūs įtarimai nepasitvirtins. Šiuo metu atliekami vidaus auditai dėl investicinių projektų pastaraisiais metais. Dėl to neramu, tai mums gali baigtis tam tikromis sankcijomis. Tačiau vieną kartą tai turi būti išsiaiškinta.

Kalbama, kad ŽT vadovė su kolektyvu priešinasi persikėlimui į Klaipėdą, todėl esą su ja ir norite susidoroti.

Dar didelis klausimas, ar dėl to priešinasi, kad reikia kraustytis gyventi į Klaipėdą, ar todėl, kad peržiūrimas finansavimas, stabdomi abejotini investiciniai projektai. Jau daug metų žvejai prašo perkelti tarnybą į uostamiestį. Žemės ūkio ministerija pirmoji ėmėsi realių veiksmų stiprinant šalies regionus. Į uostamiestį ji kelia ne visą, o tik dalį tarnybos. Joje nuo sausio 1 d. turėtų dirbti 32 etatiniai darbuotojai. Tie, kurie liks po to, kai bus atskirti nuo tarnybos gamybiniai padaliniai, mokslo sektorius. Klaipėdoje bus visos kontrolės funkcijos, tolimuose žūklės rajonuose, Baltijos jūroje, priekrantėje dirbančio laivyno priežiūra. Klausimų, kodėl uostamiestyje turi būti jūrinės kontrolės tarnyba, neturėtų kilti.

Esate minėjęs, kad norite išsaugoti Vilniuje dirbančius specialistus. Kokie tai specialistai?

Ministro įsakymu vienas skyrius turi likti Vilniuje. Tai specialistai, dirbantys su IT sistemomis, užsiimantys gamintojų organizacijų priežiūra. Mano svajonė ir tą skyrių integruoti Klaipėdoje, kad visa tarnyba būtų joje. Manau, kai kurie iš tų specialistų netgi sutiktų vykti į uostamiestį. Žuvininkystės tarnyba Europoje atstovauja Lietuvai. Joje yra ne vienas geras specialistas, dirbantis tiek Klaipėdoje, tiek Vilniuje. Tai aukščiausio lygio profesionalai, kuriuos nuolatos kviečiasi Europos Komisija, su žuvininkyste susijusios asociacijos ir organizacijos. Kartais jie netgi vyksta mokyti europiečių.

Ar nesigailite pradėjęs tą visą reorganizavimo procesą, dėl kurio esate piešiamas juodomis spalvomis?

Vilniuje tos tarnybos aparatas buvo labai išpūstas. Atlikdami funkcijų analizę radome kelis skyrius ir net nesupratome, ką jie apskritai veikia. To nelabai galėjo paaiškinti ir patys jų darbuotojai. Įsteigti tarptautinio bendradarbiavimo skyriai, kai net nebuvo tokio poreikio, užsiimantys visai kita veikla, pavyzdžiui, investiciniais projektais, Europos Sąjungos lėšų panaudojimu ir pan. Pertvarka buvo būtina. Valstybės tarnautojai negali užsiimti investiciniais projektais, jie turi rūpintis žuvininkystės politikos įgyvendinimu. Valstybės tarnautojas negali plaukioti ežerais ir žvejoti su meškere.

Ar tikite, kad pavyks tą tarnybą reorganizuoti?

Esu absoliučiai įsitikinęs, kad pavyks. To esu klausiamas beveik kiekvieną dieną. Žinau, kad spausdinami prieš mane nukreipti straipsniai, bet neimu to į galvą. Lietuvoje yra sudaryta galimybė bet kam pasisakyti. Aš turiu visus argumentus, kodėl pertvarka daroma taip, o ne kitaip. Manau, tas pertvarkos stabdymas yra laikinas dalykas. Negali taip būti, kad nebus vykdomi žemės ūkio ministro įsakymai. Juo labiau kad ministras su visa ministerija buvo paduotas į teismą siekiant, kad sustabdytų pertvarkos įsakymą. Visi ieškiniai jau atmesti, dar liko vienas kai kurių Seimo narių bandymas. Žuvininkystės tarnybos vadovės iniciatyva pateikti ieškiniai yra atmesti, o mes sėkmingai dirbame toliau.