Pasak Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus Vaclovo Petkaus, Lietuvos žvejų perspektyvos kitais metais neblogos, jeigu menkės kaina nekris labai žemai, o kuro nekils. Kol kas dar nebankrutavo nė viena žvejybos įmonė.
Tačiau mūsų šalies žvejybos laivų amžiaus vidurkis - 29 metai. Užtat dabar intensyviai ieškoma galimybių sudaryti žvejams sąlygas naujiems laivams įsigyti.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryba nusprendė 2010-aisiais rytinės Baltijos jūros menkės kvotas, kurios aktualios Lietuvos žvejams, padidinti 15 proc., o vakarinės - 8,6 proc. Gruodį dar vyks ministrų tarybos posėdis, kuriame šis projektas bus pasirašytas. Prieš Naujuosius metus kiekviena šalis gaus oficialius dokumentus, kiek jos žvejai kokių žuvų galės sugauti kitąmet.
Kaip ir kasmet Lietuva savo kvotas žvejams skirstys kitų metų sausį. Tą mėnesį laivams bus skiriama po 10 t menkių avansu.
Žemės ūkio ministro įsakymu šiemet rugsėjį Žvejybos Baltijos jūroje ir priekrantėje kvotų skirstymo komisija po trejų metų grįžta į Klaipėdą. Tai yra dabar daugiausia komisijos narių bus Žvejybos Baltijos jūroje departamento, esančio Lietuvos uostamiestyje, darbuotojai, o iš Vilniaus, iš Žuvininkystės departamento, beliko tik 2 nariai. Taigi nebereikės Vilniaus komisijai važinėti į Klaipėdą skirstyti kvotų.
Gąsdino audros
Žvejus išgąsdino prasidėję audringi orai - nuo rugsėjo 22 d. dešimt dienų jie negalėjo nė nosies iškišti į jūrą. Anot V. Petkaus, jeigu būtų buvęs baisus ruduo, būtų pasibaigusi visa žvejyba. Dabar oro sąlygoms pagerėjus tikimasi, kad Lietuvos žuvų kvotos bus išnaudotos.
 |
| Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktorius V. Petkus: "Kiek tonų parduosi pro šalį, tiek tonų mažiau kvotos gausi." |
Strimelių kvota bus sumažinta 12 proc. Pasak V. Petkaus, Lietuvos žvejams ji nėra itin aktuali, kadangi šiemet šios žuvys labai prastai gaudomos - jų mažai. Šiuo metu Lietuvos strimelių kvota išnaudota 80 proc.
Šprotų kvotas kitais metais norėta sumažinti 15 proc., palyginti su šių metų kvotomis, bet sumažinta tik 5 proc. Taigi Lietuvos žvejai ir kitais metais galės sugauti šių žuvų apie 20 tūkst. tonų. Šprotų kvota išnaudota jau 85 proc.
Kvotos dydis - nuo aukciono
Departamento direktoriaus teigimu, menkininkai tik pastaruoju metu pradėjo atsigauti, nes menkės kilogramo kaina Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcione jau viršija 4 Lt. Be to, žvejai gana noriai naudojasi tuo, kad 30 proc. savo sugautos žuvies gali parduoti laisvai. Jie pradėjo prekiauti Ūkininkų turguje prie prekybos ir pramogų centro "Akropolis", Danės upės krantinėje prie Pilies tilto.
O 70 proc. sugautos žuvies žvejai stengiasi pristatyti į Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcioną, mat nuo to priklauso jų kitų metų kvotos dydis. Pavyzdžiui, iš 100 t laisvai galima parduoti 30 t. Jeigu laisvai bus parduota, tarkime, 35 t, vadinasi, kitais metais kvotos bus skirta 5 tonomis mažiau. "Tai yra gausi tiek mažiau, kiek parduosi pažeisdamas tvarką", - aiškino V. Petkus.
Priekrantei - didesnė porcija
Paklaustas, ar pagrįstos kalbos, kad priekrantės žvejai esą nebeturi ko gaudyti, kad jų įmonės specialiai likviduojamos, V. Petkus atsakė, kad tai netiesa, kad niekas specialiai nieko nenaikina. Pasak jo, priekrantės žvejai išnaudoja tik 0,02 proc. visos Lietuvai skirtos žuvies kvotos, arba sugauna apie 450 tonų įvairių žuvų, tačiau kalba, tarsi sugautų 200 proc.
Pasak Žvejybos Baltijos jūroje departamento direktoriaus, kitais metais ir priekrantės žvejai gaus didesnę porciją menkių - daugiau kaip 150 tonų.
Šiuo metu iš verslo pasitraukia kelios priekrantės žvejybos įmonės. Tokių įmonių, kurios ima Europos Sąjungos (ES) paramą ir pasitraukia iš verslo, sąraše yra 5. Kompensacijos dydis - 100-130 tūkst. Lt. Prieš tai iš verslo pasitraukė jau 14 įmonių. Dabar priekrantės žvejybos įmonių liks mažiau nei 80. Tarp jų dar yra tokių, kurios nežvejoja. Pagal galiojančią tvarką, tos įmonės, kurios nežvejoja 2 metus, yra išbraukiamos iš sąrašo. Tad, V. Petkaus manymu, realiai dirbančių bus apie 60 įmonių.
Senai technikai - galas
Departamento direktorius pasidžiaugė, kad ES taryba bent jau neatmetė Lietuvos prašymo skirti kompensacijas jos žvejams, kad jie galėtų įsigyti naujus modernesnius laivus. Kitas etapas - surasti, iš kokių fondų būtų galima suteikti tokią paramą. Ankstesnio reglamento, kuris buvo iki 2002 m., kai buvo remiamas kitų šalių laivyno atnaujinimas, ES atnaujinti nenori, tad galvojama, kaip surasti lėšų iš dabar turimų pinigų, kurių artimiausiu metu nedaugės.
Lietuvos žvejai galėjo gauti ES paramą seniems laivams modernizuoti, tačiau ja, pasak V. Petkaus, nepasinaudojo nė vienas. "Kas iš to, kad modernizuosi senus batus? Tie jų laivai jau supuvę. Jų gamybos technologijos pasenusios, nuo 1948-1949 metų, ką tu ten berestauruosi. Be to, reikėjo turėti 60 proc. savo lėšų, iš ES gautum tik 40 proc. ir dar būtum pririštas. Paskaičiavo žmonės, kad taip daryti neracionalu. Reikia laivyną atnaujinti. Senai technikai atėjo galas. Tokiai Lietuvos idėjai pritarė ir latviai, ir estai, ir lenkai", - sakė V. Petkus.
Vidmantas MAŽIOKAS
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą