"Žmona sako, kad "Lietuva" - mano meilužė"

Klubą O. Kudzevičius įkūrė kartu su savo tėvu, žinomu buriuotoju amžinatilsį Steponu Kudzevičiumi ir Marijumi Eidukevičiumi. Tikslas - supažindinti jaunus žmones su buriavimu, jūrine kultūra. Klubo žinioje yra jachta "Lietuva", priklausanti Klaipėdos miesto savivaldybei.

Kuo ypatingas šių metų buriavimo sezonas jauniesiems buriuotojams, be to, kad švenčiate klubo veiklos dešimtmetį?

Pas mus nereikšmingų metų nebūna. Visada vyksta kas nors naujo, vis ką nors sugalvojame. Ateina nauji veiklūs žmonės. Tiek taryba, tiek aš bandome juos išnaudoti. Mūsų projektai paprastai būna susiję su jaunimu, su vaikų globos namais. Tikrai ne aš vienas klube viską darau - visi po truputį. Šiuo metu esame apie 25 žmones.

Klubas nėra labai turtingas, bet išsimokėtinai 2014 metais nusipirkome stipriai padėvėtą "nudrožtą" jachtulę, kurią savo jėgomis remontuojame jau antrus metus, bandome atstatyti. Manau, kitais metais pavyks ją paleisti. Tai sportinė kreiserinė 10 metrų ilgio jachta. Ją naudosime vietinėms varžybos. O kai "chebra" daugiau pramoks, tada galvosime ir apie rimtesnes varžybas užsienyje.

Ar naujoji jachta turi pavadinimą?

Taip, "Dyglė". Šiuo klausimu klube buvo labai daug diskusijų, bet daugelis balsavo už pastarąjį pavadinimą. Anksčiau Anglijoje tai buvo jachta "Abrasive". Tai asocijuojasi su švitriniu popieriumi ir kt. Žinome, kad laivas turi turėti moterišką pavadinimą ir kad jį keičiant reikia būti labai atsargiems. Pavyzdžiui, jeigu yra žvaigždės pavadinimas, tai gali pervadinti tik kita žvaigžde. "Dyglė" - švitri, aštri, gali įdurti ir t. t. Žodžiu, pavadinimas dviprasmiškas.

Kas yra klubo "Ostmarina" nariai?

Dažniausiai klubo nariais tampa tie, kurie paburiuoja su jachta "Lietuva" metus. Bet jie dalyvauja buriavimo varžybose ir būdami kitų jachtų įgulų nariai. Pavyzdžiui, "Lietuva" negali plaukti Kuršių mariose, kai ten vyksta regatos, tad mūsų klubo nariai persėda į kitus laivus.

Klubas organizuoja paskutinę sezono regatą jūroje "Rudeninė Baltija". Ar šiemet ji buvo kuo nors išskirtinė? Sakoma, kad buriuotojai grūmėsi su 2,5 metro aukščio bangomis.

Tokio aukščio tebuvo tik viena kita bangelė. Jų pasitaikė išplaukiant pro uosto vartus šeštadienį, mat buvo po audros, o mes startavome rytą. Paskui jos nurimo. Sekmadienį jūra buvo tarsi su plentvoliu išlyginta.

Esame kelis kartus organizavę ir S. Marcinkevičiaus taurės regatą. Džiaugiuosi, kad jau antrus metus iš eilės organizuojant regatą "Rudeninė Baltija" mums nereikia imti teisėjų iš šalies. Kai kurie mūsų klubo nariai turi teisėjo kvalifikaciją ir patys teisėjauja.

Kam šovė į galvą mintis šiemet regatą pervadinti jūsų tėvo vardu?

Šiemet dar vadinome "Rudeninė Baltija. Stepo regata". Kitais metais jau tai bus tik "Stepo regata". Mano mama tuo labai džiaugiasi. Regatos prizus paliksime tuos pačius, kurie buvo padaryti 1994 metais, mat, perėję per tiek rankų, jie jau turi tam tikrą dvasią.

KAPITONAS. Osvaldas Kudzevičius, žinomo buriuotojo Stepono Kudzevičiaus sūnus, eina tėvo pėdomis ir nesigaili pasirinkęs tokį gyvenimo kelią.

Ir anksčiau "chebra" tą regatą visą laiką vadindavo Stepo regata. Praktiškai tėvas ją ir organizuodavo. Anuomet susitikę trys jachtų kapitonai nusprendė, kad Klaipėdoje per mažai regatų, nes tais laikais kreiserinės jachtos dalyvaudavo tik vienoje regatoje. Buvo pradėtos organizuoti regatos ir vasaros pradžioje savaitgaliais, ir kitos, bet taip ir neprigijo, išskyrus "Gero vėjo" ir "Rudeninė Baltija".

Tėvas mirė prieš dvejus metus, tad jau pernai iškilo regatos pavadinimo klausimas.

Kiek metų pats buriuoji? Ar būdamas tokio tėvo sūnus turėjai kitą pasirinkimą?

Buriuoju tiek, kiek save atsimenu. Pasirinkimą, žinoma, turėjau. Mano sūnus, pavyzdžiui, netapo buriuotoju, jis lanko ledo ritulio treniruotes. Aš dėl to nė trupučio nepergyvenu. Palaikau jį, džiaugiuosi, kad sportuoja. Aš irgi galėjau gal ką nors kitką pasirinkti, bet man kažkodėl klausimų nekilo. Kai pradėjau tai daryti, taip gana sėkmingai darau iki šiol.

Ar prisimeni savo pirmą kartą jachtoje?

Prisimenu. Apsiverčiau su šverbotu, tokia jachta, su kuria pradedi sportuoti, išsimaudžiau, nelabai patiko, išsigandau. Buvau gal penkerių ar šešerių metukų. Drebėjau Jachtklube apsigaubęs antklode. Tėvukas užėjo, nusijuokė. Sakau: "Man baisu." "O kas čia baisaus. Įsitveri laivo ir lauki, kol treneris priplauks. Arba bandyk kabarotis, apversti laivelį", - pasakė jis.

O ką tau reiškia jachta "Lietuva"?

Žmona sako, kad "Lietuva" - mano meilužė. Mūsų draugystės pradžioje tas laivas jau buvo. Jis - visas mano gyvenimas. Gimiau 1972 metais, laivas pastatytas 1976-aisiais. Mano tėvas su juo plaukiojo nuo pat pradžių, aš jame nuo penkerių metų, tai tiesiog suaugau su juo. "Lietuva" man asocijuojasi su Lietuvos buriavimo istorija. Per keturiasdešimt metų ir laivynas labai pasikeitė, ir jo įranga, navigacija pasidarė ramesnė. O mes su "Lietuva" iki šiol "blūdijame", bandome ir varžybose dalyvauti, ir jaunimą sudominti buriavimu, skatiname meilę jūrai. Nemažai paburiavusio jaunimo paskui renkasi jūrines specialybes. Labai daug kas pereina per tą laivą. Jis įdomus tuo, kad vis dar yra veikiantis ir aktyvus. Jame verda didžiulis gyvenimas. Man norisi, kad viskas taip ir vyktų toliau.

Kodėl regatoje "Rudeninė Baltija. Stepo regata" jachta "Lietuva" užėmė savo grupėje paskutinę, dešimtą, vietą?

Problemų daug. Kokios nors aukštesnės vietos mes ir nesitikėjome, nes daug ką laive dar reikia susitvarkyti. Laivo techninė būklė nekokia, mes jį tausojame, neforsuojame, stengiamės dalyvauti iki pabaigos ir nieko nesulaužyti. Daug visokių niuansų, kurie lemia tik dešimtą vietą.

Koks šiuo metu didžiausias jūsų rūpestis?

Su Savivaldybe rasti galimybę daryti jachtos "Lietuva" kapitalinį remontą. Jau vedamos labai ilgos diskusijos, tikiuosi, kad kitais metais pavyks to pasiekti. Būtų gerai dar dalyvauti "The Tall Ships Races" regatoje, kuri užsuks ir į Klaipėdą 2017-aisiais, ir iškart po jos pradėti remontą.

Ką "Lietuva" nuveikė šiemet?

Kartu su latviais dalyvavome įgyvendinant 12 šalių projektą, plaukiojome po Rygos įlanką, vykome į regatą Lenkijoje "Baltic Sea". Šiemet dalyvavome visose varžybose, kurios vyko jūroje. Bet kokiems nors tolesniems žygiams nesiryžome.

Kokia jūsų, kaip buriuotojo, didžiausia svajonė?

Reali svajonė - kad mūsų klubas surinktų gerą "chebrą" ir dalyvautų kokiame nors pasaulio kreiserinių jachtų čempionate. Nereali - dalyvauti lenktynėse aplink pasaulį, ne būtinai su "Lietuva", su geru sportiniu laivu.