Žemsiurbės gali tekti atsisakyti

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, tai viena didžiausių sumų, kada nors gautų iš ES. Pirmą kartą europiniai pinigai gauti buvo 2006 metais LKAB "Klaipėdos Smeltė" nuomojamoje teritorijoje kelynui tiesti. Anot jo, kiti uostai sulaukia gana didelės ES paramos.

Sutartis dėl ES paramos įgyvendinant Malkų įlankos gilinimo projektą jau pasirašyta. Pasak Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus Martyno Armonaičio, ES parama Klaipėdos uostui sieks iki 57 mln. eurų. Šios lėšos skirtos Malkų įlankos gilinimo projektui įgyvendinti įskaitant ir gamtosauginės sienutės pastatymą, ir užteršto grunto išvalymą iš akvatorijos pastatant grunto sandėliavimo aikštelę.

Iš viso per 2014-2020 metų laikotarpį Susisiekimo ministerija Uosto direkcijai skyrė 93,6 mln. eurų ES paramos, o poreikis buvo per 200 mln. eurų.

Norėta gauti ES paramos uosto molams rekonstruoti, laivybos kanalui gilinti bei žemsiurbei įsigyti.

Pasak M. Armonaičio, tokiu atveju mažėtų finansavimas dviem pirmiems objektams, o žemsiurbės reikėtų atsisakyti. Direkcija tikisi, kad baigiantis šiam finansavimo laikotarpiui paramos galimybės gali būti peržiūrėtos ir bus skirta papildomai lėšų.

Šiemet gegužę Uosto direkcija sumokėjo už 2017 metų pelną 22,3 mln. eurų dividendų. Nuo 2018 metų panaikinta Uosto direkcijai galiojusi lengvata - jos pelnas buvo apmokestintas 15 proc. tarifu. Iki šiol uosto rinkliavos ir žemės nuoma pelno mokesčiu nebuvo apmokestinamos.

Pelnas padidėjo 20 proc.

Per šių metų I pusmetį Uosto direkcija surinko 7 proc. daugiau pajamų, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu. Iš uosto rinkliavų per 6 mėnesius gauta 26,6 mln. eurų (pernai 24,8 mln. eurų.)

Šiemet per pusę metų bendros direkcijos pajamos padidėjo 6 proc., nes pajamos, gaunamos iš žemės nuomos, nepakito. Per šių metų birželį direkcijos gautos pajamos iš rinkliavų, palyginti su pernai metais, padidėjo net 22 proc. ir sudarė 4,6 mln. eurų. Tai didžiausios direkcijos mėnesio pajamos Klaipėdos uosto istorijoje. Pasak M. Armonaičio, priežastis ta, kad MSC laivai dideli ir moka daug rinkliavų. Daugiausia įtakos tam turėjo naujos konteinerinės laivybos linijos, kurių laivai plaukia iš Australijos, iš Indijos vandenyno.

Šių metų pirmą pusmetį direkcijos pelnas padidėjo beveik 3 mln. eurų, nes sąnaudos sumažėjo apie 1 mln. eurų, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.

"Uosto direkcijos pelno rodikliai gerėja, nes surinkta daugiau rinkliavų. Pajamų iš rinkliavų šį pusmetį gauta 1,76 mln. Eur daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Geriems finansiniams rezultatams įtakos turėjo ir sąnaudų sumažėjimas - uosto valymo sąnaudos sumenko nuo 2 mln. Eur iki 0,86 mln Eur", - sakė M. Armonaitis.

2018 m. pirmąjį pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija uždirbo 20 proc. didesnį pelną nei pernai per tą patį laikotarpį.

Apskaičiuota, kad pernai Klaipėdos uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. Eur, t. y. 56 mln. Eur daugiau negu 2016 m. (2016 m. - 712 mln. Eur, 2015 m. - 684 mln. Eur.).

PARAMA. Uosto direkcija gavo 60 mln. eurų Europos Sąjungos paramos Malkų įlankos gilinimo projektui įgyvendinti. Redakcijos archyvo nuotr.