Europos uostams pažangos madas diktuojantis Roterdamas visuomenei pranešė apie formuojamą dar vieną akvatoriją tarp „Euromax“ ir „Gate“ terminalų, kuri vadinsis Jukono uostas. Taip šioje jūrų prekybos kryžkelėje bus įamžinta dar viena ilgiausių pasaulio upių. Kitos akvatorijos anksčiau pavadintos Amazonės, Misisipės ir Nilo vardais.
2016 metų pirmąjį pusmetį Jukono uoste bus atidarytas naujas SGD „Breakbulk“ terminalas dujas kaip degalus naudojantiems nedideliems sausakrūviams laivams, jūrų keltams ir sunkvežimiams. Roterdamo uosto administracija, paskelbusi iniciatyvą „Go Green“, nurodo, kad taip bus skatinama laivų pramonė pereiti nuo naftos degalų prie daug švaresnių gamtinių dujų. Šią didžiojo Europos uosto iniciatyvą remia ir Klaipėdos uostas.
Dujinių laivų daugėja
Nuo šių metų Šiaurės Europoje ir Baltijos regione įsigalioję griežti ekologiniai reikalavimai laivų emisijoms sudavė smarkų finansinį smūgį laivybos bendrovėms ir kartu buvo ekonominis stimulas laivų statybos pramonei. Laivuose, kur įmanoma, statomi dūmų filtrai, bet suaktyvėjo ir naujų laivų su dvigubos paskirties varikliais statyba. Vien dujomis varomų laivų statybą remia tik Norvegijos vyriausybė, sukūrusi unikalų fondą ir pasistačiusi keliolika keleivinių keltų plaukioti tarp šalies fiordų ir naftos platformas aprūpinančių laivų.
Europos Komisijos atlikta studija rodo, kad 2000-aisiais atsiradusi naujovė pagreitį įgijo tik po gero dešimtmečio, artėjant griežtesnių sieros išmetimo į aplinką normų taikymo terminui. 2014 metais plaukiojančių ir baigiamų statyti laivų su dujiniais varikliais skaičius dar nesiekė pusšimčio, šiemet - padaugėjo iki 80, o 2018 metais, planuojama, tokių bus arti 100. Iš jų maždaug 30 - keleiviniai laivai, arti tiek - specializuotų laivų bei dujovežių.
Tikroji dujinių laivų era, kaip tikimasi, prasidės tik tuos pačius ekologinius reikalavimus pritaikius Viduržemio jūros regionui ir dujinius laivus masiškai pradėjus statyti Šiaurės Amerikoje, kur iki praėjusių metų į vandenį nuleisti 3 dujomis varomi konteineriniai laivai. Plačiausias prekybos koridorius yra tarp Europos ir Azijos, tačiau pietų pusrutulyje dujinius ro-ro keltus naudoja tik Australija susisiekimui su Tasmanija.
Europos Komisijai numatant nuo 2020 metų plėtoti „gazifikacijos“ programą ir labiau skatinti SGD naudojimą laivyboje, Šiaurės Europa jau dabar pradeda steigti SGD paskirstymo į bunkeriavimo laivus stotis ir paraleliai – degalines uostų laivams.
Baltijos jūroje SGD laivybos pionieriumi tapo Stokholmo uostas, 2012 metais už ES lėšas įsigijęs bunkeriavimo laivą „Seagas“, skirtą dujoms pilti didžiausiam keleiviniam laivui „Viking Grace“.
Panašų SGD bunkeriavimo laivą „Exmar“ vietos poreikiams stato Antverpeno uostas.
Renkasi rangovą
Pernai atidaryto Klaipėdos SGD terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ taip pat planuoja šios veiklos plėtrą. Pasak įmonės atstovų, projektinius SGD paskirstymo stoties sprendinius parengė Prancūzijos bendrovė „Sofregaz“ kartu su Lietuvos partneriais – „Baltic engineers“.
Bendrovė nurodo, kad Klaipėdos SGD terminalas ir SGD paskirstymo stotis dėl savo palankios geografinės padėties gali tapti alternatyviu degalų šaltiniu, paskirstymo centru SGD bunkeriavimo paslaugai ir mažų bei vidutinio masto SGD terminalų aprūpinimui Baltijos jūros regione. “Klaipėdos nafta” tikisi, kad paskirstymo stotis, kuri bus statoma ties 2-ąja naftos terminalo krantine, taps patraukli ir antžeminiam transportui. Planuojama, jog ji veikti pradės 2017 metų pradžioje.
Užsitikrinti ES finansavimą klaipėdiečiams padėjo bendra su švedais paraiška. Liepos 10 dieną projekto „ Connecting Europe Facility“ (Europos Sąjungos finansinės programos dalis) koordinavimo komisija patvirtino 8,7 mln. eurų paramą bendram Helsingborgo uosto ir „Klaipėdos naftos“ (HEKLA) projektui. „Klaipėdos naftai“ bus skirta apytikriai 4,5 mln. eurų, likusi suma – Helsingborgo uostui, statančiam SGD skystinimo gamyklą. Partneriai paraišką teikė per Baltijos uostų organizaciją (BPO), kuri aktyviai skatina ir remia SGD veiklos plėtrą Baltijos jūros regione.
Liepos mėnesio pabaigoje buvo paskelbtas Klaipėdos SGD paskirstymo stoties projektavimo ir statybos darbų pirkimo konkursas.
„Klaipėdos nafta“ pranešė, kad šiuo metu nagrinėjami potencialių statybos darbų rangovų pateikti kvalifikaciniai dokumentai, planuojama, jog rangovas bus išrinktas lapkričio pabaigoje-gruodžio pradžioje. Tuomet ir galėtų prasidėti statybos.
SGD skirstymo stotimi susidomėjimą yra išreiškusios Vokietijos SGD tiekėja „Bomin Linde LNG“,
Estijos SGD tiekėja „JetGas“, pramoninių dujų prekybos lyderė Lietuvoje „AGA“, Lenkijos gamtinių dujų ir elektros tiekėja bendrovė „Duon“.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad dėl SGD skirstymo stoties papildomų investicijų į uosto infrastruktūrą nereikės. „Klaipėdos naftos“ krantines jau anksčiau numatyta iš pagrindų rekonstruoti. Vykstant statyboms trukdymų tiek tradicinei, tiek dujų stoties veiklai bus. Tačiau jis tikisi, kad išeitį pavyks surasti. Kiek anksčiau uosto ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis yra teigęs, kad naftos krantinių statybos gali prasidėti ne anksčiau kaip 2018 metais ir kainuotų per 20 mln. eurų. Tačiau krantinės taip susidėvėjusios, kad laukiant didžiųjų investicijų nuspręsta kosmetiškai jas suremontuoti dar šiemet.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą