Vyriausybė uždavė tris darbus uosto pelenei

Kai bus baigti didieji Klaipėdos laivybos kanalo gilinimo darbai, kuriuos atlieka olandų kompanija "Van Oord", Uosto direkcija turės užtikrinti reikiamus gylius prie Kiaulės Nugaros salos, t. y. toje vietoje, kurioje planuojama statyti SGD terminalą.

Techninis gilinimo darbų prie Kiaulės Nugaros projektas turėtų būti baigtas rengti šiemet iki rugsėjo 1 d., o patys gilinimo darbai turi būti atlikti iki kitų metų liepos 1 d. Preliminariais skaičiavimais, toje vietoje reikėtų iškasti 1,2 mln. kub. m grunto. Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas priminė, kad olandų kompanija "Van Oord" per 47 dienas sugebėjo iškasti per 1 mln. kub. m grunto. Tad anot jo, tokia kompanija visus minėtus darbus galėtų atlikti per du mėnesius.

Navigacija - bandymai Danijoje

Bendrame SGD terminalo statybos grafike, patvirtintame Vyriausybės nutarimu, Uosto direkcijai tenka atsakomybė dėl visų navigacijos reikalų.

Klaipėdos uosto kapitono pavaduotojas Adomas Alekna informavo, jog gegužės 7-11 d. keturi Uosto kapitono tarnybos locmanai ir kapitono pavaduotojas dalyvavo SGD laivų įplaukimo ir išplaukimo iš Klaipėdos uosto bandymuose, kurie buvo atlikti Danijos jūrų instituto treniruoklyje. Liepos 1 d. danai turėtų pateikti išvadas ir rekomendacijas, kokioms sąlygoms esant laivai dujovežiai galės saugiai įplaukti į Klaipėdos uostą.

Anot A. Aleknos, preliminarūs bandymų rezultatai parodė, kad vėjo greičiui neviršijant 10 m/s, o srovės už uosto greičiui neviršijant 1 mazgo, tokie laivai į Lietuvos uostą galės saugiai įplaukti. Pasak A. Aleknos, jeigu bus patobulintas ir praplatintas Klaipėdos uosto laivybos kanalas, laivai dujovežiai galės plaukti ir esant stipresniam vėjui bei didesnei skersinei srovei.

Pirso statyba komplikuota

Trečias Uosto direkcijos darbas - pirso, prie kurio stovėtų laivas dujų saugykla, statyba. Pasak E. Gentvilo, SGD pirsas yra gana komplikuotas: jį kaip infrastruktūros dalį turi pastatyti Uosto direkcija, tačiau jo viduje turi būti daug visokių komunikacijų, vamzdynų ir kt. Tai, kas bus pirso viduje, pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymą, yra suprastruktūra, kuria pasirūpinti privalu krovos kompanijai, šiuo atveju - AB "Klaipėdos nafta".

"Pastačius pirsą atskirai, o paskui jame padedant gręžioti ir tiesti komunikacijas, darbai gali užtrukti apie 5 metus. Todėl esame sutarę su "Klaipėdos nafta", kad viso pirso statyba vyks vienu metu. Mes perduosime savo įgaliojimų ir pinigų dalį "Klaipėdos naftai" pastatyti tą infrastruktūrinę pirso dalį, kuri vėliau turi atitekti Klaipėdos uosto direkcijai ir turėtų duoti vienokių ar kitokių pajamų. Ta vieta, kai reikia suderinti dviejų užsakovų infrastruktūros ir suprastruktūros statybas, yra komplikuočiausia", - sakė E. Gentvilas.

Jo teigimu, Uosto direkcija turės pasirašyt su "Klaipėdos nafta" bendradarbiavimo sutartį. E. Gentvilas mano, kad ji bus pasirašyta dar šį mėnesį. Joje bus aiškiai numatyta, ką turi padaryti viena ir ką turi padaryti kita pusė.

Uosto direkcijos vadovas tvirtina, kad tiek AB "Klaipėdos nafta", tiek direkcija neatsilieka nuo jiems skirtų darbų vykdymo grafikų, patvirtintų Vyriausybės nutarimu.

Beje, Seimas vakar priėmė SGD terminalo įstatymo projektą. Jį palaikė 108, prieš buvo 1 (Julius Veselka), susilaikė 9 parlamentarai (Virginija Baltraitienė, Rima Baškienė, Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Ligitas Kernagis, Egidijus Klumbys, Konstantas Ramelis, Jonas Stanevičius ir Agnė Zuokienė).

Pagal įstatymo projektą numatoma, kad Lietuvos teritorijoje SGD terminalas ir jo efektyvų veikimą užtikrinanti gamtinių dujų infrastruktūra turi būti įrengta iki 2014 m. gruodžio.