Verslininkų bandymas atkreipti politikų dėmesį

Šiemet tranzitiniai kroviniai sudarė 42 proc. bendro Klaipėdos uoste perkauto krovinių kiekio, o Rusijos tranzitiniai kroviniai - 12,3 proc. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas teigia, kad Rusijos tranzitinių krovinių srautas Lietuvos uoste auga. Šiemet pirmą pusmetį jų, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo 10,6 proc. Iš viso Klaipėdos uoste per pusmetį perkrauta jau 1 mln. 843 tūkst. t rusiškų krovinių. Daugiausia tai naftos produktai ir trąšos, ir tik labai nedidelę dalį sudaro metalas bei maisto produktai.

Turint omenyje, kad viena perkrauta krovinio tona Klaipėdos uoste uždirba Lietuvai 40-45 Lt, nesunku apskaičiuoti gautą naudą. Pusė šių pinigų tenka Lietuvos geležinkelininkams, o likusią dalį dalinasi krovos kompanija, ekspeditoriai, Uosto direkcija.

Paklaustas, kokios Rusijos krovinių srauto per Klaipėdos uostą didinimo perspektyvos, A. Drungilas atsakė: "Tokias perspektyvas aš įžvelgiu tik tuo atveju, jeigu Rusijos uostai pradėtų blogiau dirbti, t. y. juose imtų trūkti pajėgumų arba būtų dirbama nekokybiškai ir tai netenkintų krovinių savininkų poreikių. Tada dalis Rusijos krovinių atitektų Baltijos šalių uostams, o kiek konkrečiai Klaipėdai, sunku pasakyti."

Tik vienas žingsnelis

Praėjusios savaitės pabaigoje Klaipėdoje vyko Lietuvos ir Rusijos logistikos verslo forumas "Lietuva - Rusija: krovinių transportavimas ir logistika". Jame tikėtasi naujų sutarčių su Rusijos partneriais. Jį surengė Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo su Rusija verslo taryba prie Lietuvos pramonininkų konfederacijos kartu su Rusijos verslo taryba bendradarbiavimui su Lietuva.

A. Drungilo manymu, tokie forumai, be abejo, duoda naudos. "Kadangi Rusijos ekonomikoje labai svarbią įtaką turi politika, tai bet koks forumas yra vienas žingsnelis suartėjimo link. Jeigu dalis Rusijos krovinių bus nukreipta į Baltijos uostus, galima tikėtis, kad ta kryptis ves Klaipėdos link. Forumas tikrai buvo naudingas ir tokių renginių reikia daugiau. Galėtų ir mūsų verslininkai nuvažiuoti į Maskvą ir ten susitikti su Rusijos verslo atstovais. Kuo daugiau tokio pobūdžio renginių, suartinančių ir pagilinančių vienų apie kitus žinias, tuo visiems geriau. Žinoma, verslininkai vieni su kitais nuolatos bendradarbiauja, o tokiais forumais yra bandoma atkreipti ir valdžios dėmesį. Manau, kad verslininkų lygmeniu padarytas įdirbis turėtų persikelti į politinį lygmenį. Rusijos verslininkai tai galėtų padaryti", - po forumo sakė A. Drungilas.