Vėl žadama likviduoti užterštą gruntą

Apie užteršto grunto likvidavimo būtinybę kalbama mažiausiai 10 metų, šią problemą išspręsti žadama jau daugiau kaip 5 metus. Du projektai taip ir nebuvo realizuoti, belieka tikėtis, kad trečias kartas nemeluos.

Klaipėdos uosto akvatorija prie laivų remonto įmonių nevalyta nuo 1977 metų. Daugiausia užteršto grunto, kurio negalima laidoti dampinge jūroje, yra trijų AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) plaukiojančiųjų dokų duobėse. Projektinis gylis jose sumažėjo daugiau kaip 3 metrais. Bendrovė jau seniai nebegali priimti remontuoti didesnių laivų ir dėl to patiria nemažai nuostolių. Nevalytos yra ir dviejų AB "Klaipėdos laivų remontas" dokų duobės. Manoma, kad šiuo metu užteršto grunto Klaipėdos uoste yra apie 180 tūkst. kubinių metrų.

Du variantai atmesti

Užteršto grunto aikštelę žadėta įrengti nebaigtoje statyti valčių prieplaukoje. Ji būtų kainavusi apie 30-40 mln. Lt. Jau ir pinigų jai buvo numatyta - apie 7 mln. JAV dolerių iš Pasaulio banko paskolos. Netgi žadėta, kad 2005-aisiais tokia aikštelė pradės funkcionuoti.

Vėliau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija nusprendė, kad apie 10 ha geros uosto teritorijos naudoti užterštam gruntui būtų neprotinga. Todėl pradėta ieškoti kitos vietos. Kaip alternatyva buvo svarstomas Klaipėdos rajono Dumpių kaime Ūkio ministerijos valdomos UAB "Toksika" atliekų aikštelės variantas. Apskaičiuota, kad užteršto grunto aikštelės įrengimas ten kainuotų apie 10 mln. Lt. Nors į "Toksikos" aikštelę vežamos atliekos, kuriose, ko gero, yra visi Mendelejevo lentelės elementai, norint įgyvendinti šį projektą aplinkosaugininkai pareikalavo iš Uosto direkcijos atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Beje, kadangi ši problema ilgą laiką nebuvo sprendžiama, dalį užteršto grunto, kurio užterštumas neviršija leistinų normų, aplinkosaugininkai buvo davę leidimą VLG išplukdyti į jūrą. Kilo triukšmas visuomenėje, leidimas buvo sustabdytas, pradėti įvairūs grunto užterštumo tyrimai.

Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus Vido Karolio teigimu, planų gabenti užterštą gruntą į UAB "Toksika" aikštelę jau galutinai atsisakyta, nes technologija, reikalaujanti išvežti užterštą gruntą sunkvežimiais, kainuotų kur kas brangiau nei siūloma dabar.

Aplinkosaugininkai pritarė

Neseniai Techninės tarybos posėdyje aptarti užteršto grunto šalinimo iš uosto akvatorijos technologiniai procesai. Uosto kompanijų pageidavimu šis klausimas buvo svarstomas už uždarų durų.

Anot V. Karolio, posėdyje tartasi su uosto kompanijomis ir prieita prie vieningos nuomonės, kad būtina parengti technines sąlygas bent vienam technologiniam procesui, idant realiai būtų galima išvalyti užterštą dumblą, esantį plaukiojančiųjų dokų duobėse. Jo teigimu, Aplinkos apsaugos departamentas Uosto direkcijai jau leido taikyti tokią technologiją.

Planuojama VLG dokus vieną po kito patraukti, užterštą dumblą iškasti, sukrauti į žemsiurbes šiek tiek jį sumaišant su vandeniu, kad nebūtų gerokai išsausėjęs, paskui baržomis transportuoti iki 152 krantinėje, esančioje už Kiaulės nugaros pietinėje uosto dalyje, įrengtos vietos užterštam gruntui laikyti.

Užterštas dumblas bus pilamas į 60 m ilgio ir 1,5-2 m pločio geotekstilės maišus. Vanduo išbėgs pro maišo sieneles, ir gruntas per 7-8 mėnesius išsausės. Jis geotekstilės maiše gali būti paliekamas ilgesniam laikui, nes nebus išplaunamas ir užterštas vanduo į Kuršių marias nepateks.

Pirmiausia užterštas gruntas būtų pradėtas valyti iš duobės, esančios po didžiuoju 219 doku. Jis būtų patrauktas maždaug porai savaičių, o išvalius vėl pastatytas į vietą. Dokų patraukimo ir grąžinimo į vietą kaštai - VLG reikalas. Kai darbai bus baigti VLG, tada būtų valomas užterštas gruntas ir iš AB "Klaipėdos laivų remontas" dokų duobių.

Išsausėjusį užterštą gruntą, V. Karolio teigimu, maišant su žvyru ar cementu bus galima naudoti kaip statybinę medžiagą krantinėms, tiltams statyti, keliams tiesti ir t. t. Jis nebebus kenksmingas, nes įmaišius sunkųjį elementą nebus išplaunamas ir į aplinką nepateks.

Kompensavo už želdinius

Dar pernai buvo iškirsti krūmai ir 152 krantinėje įrengta aikštelė, kurioje būtų galima laikyti maišus su užterštu gruntu. Ji ten įrengta laikinai, dvejiems metams. Uosto direkcijos kompensacija miesto savivaldybei už želdinius - per 170 tūkst. Lt Taigi jau viskas paruoša, belieka tik parengti techninę užteršto grunto šalinimo užduotį.

Kas bus vėliau daroma 152 krantinėje po to, kai bus įgyvendintas užteršto grunto likvidavimo projektas, dar nėra galutinai nuspręsta. Idėjų turi AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), netoli tos krantinės nuomojanti teritoriją.

Užteršto grunto išvalymo procesas, pasak V. Karolio, gali trukti 1-2 metus, jeigu bus startuota netrukus. VLG, suprantama, toks terminas netenkina, tačiau kol kas kito varianto nėra. Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktoriaus teigimu, kol kas pasirinkta tokia technologija, tačiau jeigu kas nors pasiūlytų pigesnį ir greitesnį variantą, jis galėtų būti svarstomas. "Neatmetame galimybės, jog paskelbus konkursą bus pasiūlytos ir kitos technologijos. Jį laimės tas, kas pasiūlys būdą, kaip greičiau ir pigiau būtų galima išvalyti užterštą gruntą, tačiau techninės konkurso sąlygos bus parengtos vadovaujantis minėta technologija", - sakė V. Karolis.