Vėl užsimota "išbuožinti" Uosto direkciją

Ne visos ministerijos pritaria Valdymo koordinavimo centro analizės pagrindu apskaičiuotoms 2016-2018 metais siektinoms vidutinėms nuosavo kapitalo grąžoms, numatomoms valstybės valdomoms įmonėms. Ministerijos norėtų, kad jos būtų mažesnės. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kapitalo grąža tame projekte numatoma ne 5,5 proc., o 7,5 proc.

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus, 7,5 proc. skaičius yra ištrauktas iš skaičiuotinos erdvės, iš interneto. Neretai Klaipėdos uostas lyginamas su Talino uostu. A. Vaitkaus teigimu, visų pirma lyginti Klaipėdos ir Talino (kurį sudaro 5 uostai) negalima, nes pastarojo specifika yra visai kitokia. Jame nėra nei tokio ilgo laivybos kanalo, nei tokių krantinių, nei kito turto, kuris yra Lietuvos uoste. Tai, kas prieš 10 metų buvo Talino ir Klaipėdos uoste, dabar skiriasi dvigubai pastarojo naudai.

"Nereikėtų daryti tokios šoko terapijos leidžiant Ūkio ministerijai pavaldžiai institucijai išmesti skaičius į bendrąją erdvę. Jeigu toks uždavinys būtų iškeltas Uosto direkcijai, t. y. 7,5 proc. kapitalo grąžos, ji turėtų arba atsisakyti dalies turto, arba drastiškai didinti rinkliavas iš laivų ir mokesčius už žemę. Tai būtų absoliutus absurdas", - sakė A. Vaitkus spaudos konferencijoje.

Jo teigimu, uoste veikia verslo ir valstybės bendra sinergija. Uosto direkcija investuoja į uosto infrastruktūrą - laivybos kanalą, krantines, gylį prie krantinių, tiesia privažiuojamuosius kelius ir kt. Verslas stato sandėlius, perka krovos techniką ir kt. Būtina vertinti uoste veikiančios sistemos visumą.

Jeigu kapitalo grąža būtų didinama, Uosto direkcijai reikėtų nutraukti investicijas į privažiuojamąsias gatves mieste, atsisakyti kito turto. A. Vaitkaus manymu, tokiu atveju visiškai būtų sujaukta sistema.

Kiek Uosto direkcija iš savo pelno duoda valstybės biudžetui? Galima ištraukti pliką skaičių, kad 2015 metais ji sumokės 253 tūkst. eurų pelno įmokos ir nekreipti dėmesio į tai, kad vien Klaipėdos uosto veikla pernai šalies biudžetui davė 684 mln. eurų. Vienos Klaipėdos uoste perkrautos tonos grąža valstybei - 17,8 euro. Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 38,5 mln. t.