Vėl norima pažaboti laisvą burių vėją

"Gali būti, kad koks nors beprotis įsisodins keturis savo draugus ir paskandins. Kažkas juk turi kontroliuoti šituos dalykus", - sako Valdemaras Vizbaras, burlaivio "Brabander" kapitonas.

Susisiekimo ministerija apie savo ketinimus perimti buriuotojų mokymą, egzaminavimą ir kt. paskelbė užpraėjusį penktadienį. Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) prezidentas Naglis Nasvytis nemano, kad tragedija Baltijos jūroje, įvykusi rugsėjo 22 dieną, kai žuvo trys buriuotojai, tam turėjo įtakos. Ministerija tam ruošėsi jau kur kas seniau, o tragedija - tik atsitiktinis sutapimas.

Buvo išsikovoję laisvę

"Lietuvoje vyko ilgametė kova, kurioje ir aš esu dalyvavęs būdamas LBS pusėje. Dabar turime didelį laivyną, katerius, t. y. pramoginį motorinį laivyną ir buriuotojus, išsikovojusius visas teises. Niekas negali jų tikrinti ir prižiūrėti. Netgi uosto taisyklėse yra labai įdomių punktų, kuriuos jie išsikovojo", - sako Klaipėdos universiteto burlaivio "Brabander" kapitonas V. Vizbaras, šias pareigas einantis jau 13 metų, ir LBS sudarytos komisijos nelaimei, įvykusiai rugsėjo 22 d. per Kapitono Stepono Kudzevičiaus regatą, tirti narys.

[CITATA]

N. Nasvyčio teigimu, valstybė prieš daugelį metų delegavo LBS jachtų techninių apžiūrų atlikimo, buriuotojų mokymo, egzaminavimo organizavimo ir dokumentų jiems išdavimo funkcijas. Šiuo metu Lietuvoje yra 2,5 tūkst. įvairių lygių kvalifikacijos diplomus turinčių buriuotojų.

Klaipėdos uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, jachtos registruojamos Lietuvos vidaus vandenų laivų registre. Beje, jį šiuo metu prižiūri Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA, buvusi Lietuvos saugios laivybos administracija), o jų techninę priežiūrą atlieka LBS techniniai inspektoriai. Techninės apžiūros atliekamos pagal LBS patvirtintas ir su Susisiekimo ministerija suderintas Burinių jachtų techninių apžiūrų taisykles. LBS yra vienintelė organizacija Lietuvoje, įgaliota nustatyti burinių pramoginių laivų laivavedžių kvalifikavimo taisykles ir išduoti laivavedžiams kvalifikacijos dokumentus.

"Negali būti, kad ta pati organizacija rengtų programas, pati mokytų, pati egzaminuotų, pati atliktų technines apžiūras. Kas tada tai kontroliuoja? Taip pasaulyje nėra", - įsitikinęs V. Vizbaras.

Pasak jo, užsienyje prieš buriuotojams išplaukiant linkima "Gero vėjo!", atsakoma - "Saugumas svarbiau už viską!", o pas mus atsakoma - "Vėjo! Vėjo! Vėjo!"

LTSA Jūrų departamento Laivybos priežiūros skyriaus vedėjo Lino Kasparavičiaus teigimu, departamentas jachtų netikrina.

Lietuvos vidaus vandenų laivų registre yra įregistruotos 1 027 jachtos.

Pasaulyje kontrolės atsisakoma

Praėjusį antradienį LBS atstovai buvo susitikę su Susisiekimo ministerijos darbuotojais. Pasak N. Nasvyčio, jos parengtame projekte yra labai daug trūkumų. Šiuo metu LBS juristai aiškinasi situaciją.

"Tai būtų visiškas grįžimas atgal. Valstybė mums delegavo funkcijas. Mes tai vertinome rimtai, sukūrėme sistemą, kurią nuolatos tobuliname. 2016 metais gavome pastabą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, kad negerai, jog mokymas, egzaminavimas ir dokumentų išdavimas yra tose pačiose rankose. Mes reagavome ir atskyrėme juos. Dabar vėl peršama nuomonė, kad visa tai gali daryti viena institucija", - kalbėjo LBS prezidentas.

N. Nasvyčio teigimu, daug kur pasaulyje buriuotojų kontrolės jau visai atsisakoma ir pereinama prie garbingos deklaracijos. Yra sąrašas, kas laive privalo būti, t. y. gelbėjimosi priemonės ir kt. Laivo savininkas arba kapitonas pasirašo deklaraciją, kad visa tai yra laive, ir viskas. Jokios kontrolės nėra. Pasak jo, daug šalių dabar eina į tą sąmoningumo pusę. Pavyzdžiui, Olandijoje nėra net jokių pažymų, tik jachtos draudimas.

"Kad ir kaip būtų, turime atsižvelgti į pasaulines tendencijas ir poreikį didinti žmonių sąmoningumą, o ne taikyti kokius nors direktyvinius metodus. Mes planavome irgi po truputį to link eiti. Žinoma, tai būtų buvę derinama su valstybinėmis struktūromis. Ne mūsų, o valstybinės inspekcijos gali patikrinti, ar deklaracija yra teisinga. Šio principo esmė - draudimas. Jeigu neteisingai deklaravai, negauni jokio draudimo, nes melavai. Dabar pasaulyje šis būdas yra populiariausias. Pats turi įvertinti pavojų ir pasekmes", - pasakojo N. Nasvytis.

Kur nepriklausomi ekspertai?

V. Vizbaro manymu, katastrofos Baltijos jūroje tyrime nedalyvauja nė vienas nepriklausomas ekspertas, nors visame pasaulyje jūrinius reikalus tiria jūrinės komisijos.

"Mes atliekame savo tyrimą, bet kaltų neieškome. Analizuojame situaciją, kad ateityje būtų išvengta klaidų. Manau, atsitiktinumas, kad lūžo jachtos "Esox" stiebas. Neatlaikė jį laikančio troso įtemptuvas. Jeigu ne tą kartą, tai po savaitės taip būtų nutikę", - aiškino LBS prezidentas N. Nasvytis.

"Man labai įdomi Jūrų departamento pozicija - nuo buriuotojų problemų Lietuvoje tiesiog yra nusišalinta", - mano "Brabanderio" kapitonas V. Vizbaras.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad katastrofos tyrimą atlieka ir LTSA. L. Kasparavičius mano, kad neturėtų būti daromi skuboti išankstiniai vertinimai.

"Kodėl pamirštame prieš tai buvusias mirtis? Juk kasmet - po vieną, ir visi žinome priežastis. Prieš kokius šešerius metus mes turbūt praradome buriuotojų daugiau nei visa Norvegija, gal dar kartu su Suomija", - savo nuomonę dėstė V. Vizbaras.

Kodėl niekas netikrina?

"Kai dalyvauju varžybose su "Brabanderiu", mane tikrina varžybų inspektorius, nepriklausomai nuo to, kokia techninė apžiūra laivui atlikta. Jis atsiverčia popierius ir eina prie kiekvieno gesintuvo, prie kiekvienos liemenės. Ir tik po to aš pasirašau, kad kaip kapitonas užtikrinu, jog įgula yra pasirengusi toms meteorologinėms sąlygoms ir išmokyta plaukti šituo laivu. O kodėl pas mus tokia praktika, kad nereikia tikrinti? Atseit kapitonai atsakingi. Tada gali būti, kad koks nors beprotis įsisodins keturis savo draugus ir paskandins. Kas nors juk turi kontroliuoti šituos dalykus", - mano V. Vizbaras.

"Techniniai inspektoriai, buriuotojai, nusimanantys apie technines laivų savybes ir reikalavimus, sezono pradžioje tikrina visas jachtas. Jie ne tik tikrina, bet dar ir konsultuoja. Manau, ši mūsų sistema veikia gerai. Mes savo regatų metu darome patikrinimą. Inspektoriai dar kartą patikrina ne tik saugumo priemones, bet ir tai, ar tikrai gerai deklaruotos burės ir t. t. Kapitono Stepono Kudzevičiaus regatą organizavome ne mes, organizatoriai patikros nedarė. Tačiau nė viena jachta negalėjo dalyvauti regatoje be techninės apžiūros sezono pradžioje. Dėl to nelaimingo atsitikimo atsakomybė tenka kapitonams. Juk jachta "Banga" apsisuko ir grįžo nusprendusi regatoje nedalyvauti", - aiškino LBS prezidentas.

Kas tikrina sertifikatus?

"Baltijos jūroje įvyko katastrofa, nes sveiku protu nesuvokiama, kodėl plaukta esant tokiam orui ir turint omenyje žuvusių žmonių kompetenciją. Bet kuriuo atveju turi būti paisoma laivo atitikimo oro sąlygoms", - kalbėjo V. Vizbaras.

Per regatą jachtos "Defiance" ir "Esox" buvo išmestos ant kranto, žuvo trys "Defiance" įgulos nariai, šešis "Esox" įgulos narius išgelbėjo Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. V. Vizbaro manymu, regatoje, kurią organizavo sporto klubas "Ostmarina", privalėjo būti inspektorius, patikrinęs, ar tokiomis oro sąlygomis laivas turi teisę išplaukti, privalėjo vykti instruktažas, bet to nebuvo.

V. Vizbaras garantuoja, kad tų dviejų per regatą nukentėjusių jachtų gamintojų sertifikatuose yra įrašyta, jog jos gali plaukti tik esant vėjui iki 10 m/s. "Kas Lietuvoje tikrina sertifikatus?" - klausia jis.

"Kiekviena jachta turi dokumentą, kuriame yra nurodyta jos plaukiojimo akvatorija. Visos minėtoje regatoje dalyvavusius jachtos galėjo plaukti į jūrą tam tikru atstumu nuo kranto", - aiškino N. Nasvytis.

L. Kasparavičius nesutinka, kad Lietuvoje nėra reikalavimų jachtoms. Pasak jo, yra Europos direktyva, pagal kurią statomi pramoginiai laivai, nurodoma, kokiomis sąlygomis kiekvienas pramogai skirtas laivas gali plaukti, kaip turi būti eksploatuojamas.

"Tikrai taip nėra, kad nėra jokių reikalavimų. Tačiau pats valdai savo laivą ir žinai, kokiomis sąlygomis jis gali plaukti, matai, ar gali dalyvauti regatoje, ar ne", - sakė L. Kasparavičius.

BURIUOTOJAI. Šiuo metu Lietuvoje yra 2,5 tūkst. įvairių lygių kvalifikacijos diplomus turinčių buriuotojų.

Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Liko gyvi, sugebėję išskleisti liemenes

Pasak V. Vizbaro, katastrofos metu visi buriuotojai buvo su liemenėmis. "Defiance" kapitonas Olegas Zeleninas irgi buvo su liemene, bet begelbstint jam ji buvo numauta. Katastrofos tyrėjo manymu, liko gyvi tie, kurie sugebėjo išskleisti gelbėjimosi liemenes, nes jos nebuvo automatiškai išsiskleidžiančios. Deja, devyniolikmetė Olesia Orlova nesugebėjo to padaryti. Iš kitos jachtos iškritęs vienas žmogus irgi nesugebėjo to padaryti, bet jam padėjo šalia buvęs buriuotojas.

"Kas Lietuvoje tikrina tas liemenes ir kas nustatė, kokios jos turi būti jachtoje? Buriniame laive didžiausias šansas iškristi už borto būnant be sąmonės. Tai kaip jame gali būti automatiškai neišsiskleidžianti liemenė?" - klausia tyrėjas.

LBS prezidentas nemano, kad buvo įsigytos prastos gelbėjimosi liemenės, nes jų kainos nėra kosminės.

"Uždrausti regatą neturime teisės"

Adomas ALEKNA, Klaipėdos uosto kapitonas
Dalyvauti regatoje ar ne, sprendžia patys jachtų kapitonai. Jie privalo įvertinti savo laivo ir įgulos galimybes. Regatos vyksta visuose pasaulio uostuose, Klaipėdos uostas nėra išskirtinis. Reikia turėti omenyje, kad tai yra ekstremali sporto šaka, todėl patys dalyviai priima sprendimus užsiimti šia sporto šaka ar ne.
Tarptautinė jūrų teisė numato visišką laivo kapitono atsakomybę už jo vadovaujamą laivą, vežamą krovinį bei įgulos narių saugumą. Lietuvos saugios laivybos įstatymas priskiria laivo kapitonui atsakomybę už saugią laivybą plaukimo metu. Tokiu būdu laivo kapitonas savo laivą valdo vienvaldišku principu, be sprendimų, susijusių su saugia laivyba, suvaržymo. Regatoje dalyvaujančių jachtų kapitonai, ar dalyvauti, ar ne, sprendžia individualiai. Uždrausti regatą neturime teisės. Uosto kapitonas turi teisę neleisti laivui plaukti pučiant stipresniam kaip 20 m/s vėjui.
Įprastą laivų plaukiojimą uosto akvatorijoje, išplaukimo iš uosto tvarką ir reikalavimus reglamentuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto laivybos taisyklės. Tačiau regatų ir sporto varžybų metu saugumo reikalavimus dalyviams nustato šių regatų organizatoriai. Be abejo, tokie reikalavimai neturi prieštarauti Laivybos taisyklėms, Lietuvos buriuotojų sąjungos nustatytiems reikalavimams ir bendriems gyvybės apsaugos jūroje reikalavimams. Vykstant regatai, veiksmus koordinuoja regatos organizatoriai - jie kontaktuoja su LET (Laivų eismo tarnyba), centralizuotai derina veiksmus. Atskiros jachtos regatos metu neprivalo prasinešti LET, bet privalo turėti radijo ryšio įrangą, kad plaukiojant uosto akvatorijoje būtų užtikrintas nepertraukiamas radijo ryšys su LET.

"Pakeitimais nebus ribojama LBS veikla"

Edita BANIENĖ, Susisiekimo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja
Susisiekimo ministerija neplanuoja perimti ir vykdyti burinių jachtų techninių apžiūrų ir tokių laivų laivavedžių parengimo funkcijų. Iki šiol Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekse yra numatyta, kad burinių jachtų techninę priežiūrą pagal Lietuvos buriuotojų sąjungos (LBS) patvirtintas Jachtų techninės priežiūros taisykles atlieka LBS. Taip pat numatyta, kad burinių jachtų laivavedžių diplomus ir kitus pažymėjimus išduoda LBS patvirtintos kvalifikacinės komisijos. Diplomų, kvalifikacijos liudijimų ir pažymėjimų išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Burinių jachtų laivavedžių diplomavimo taisyklės, kurias tvirtina LBS.
Atsižvelgus į tai, kad šiuo metu yra sudarytos išskirtinės teisės LBS vykdyti viešojo administravimo funkcijas, be kitų esminių projekto pakeitimų yra numatoma panaikinti išskirtinius įgaliojimus LBS vykdyti burinių jachtų laivavedžių rengimą ir burinių jachtų technines apžiūras.
Šiuo metu rengiamo Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso pakeitime yra numatyta, kad burinių jachtų technines apžiūras atliks Lietuvos transporto saugos administracijos akredituoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Tam, kad būtų atestuoti, šie asmenys turės atitikti bendruosius visiems vienodai taikomus reikalavimus (dėl patalpų, technikos turėjimo ir darbuotojų kompetencijos).
Pakeitimai inicijuoti kur kas anksčiau nei įvyko tragedija jūroje. Dėl burinių jachtų valdymo teisių suteikimo ir įgaliojimų vykdyti technines apžiūras pastabas buvo išsakiusios suinteresuotos institucijos, nes yra suteikti išskirtiniai įgaliojimai vienai asociacijai. Dar 2016 metais buvo gautos Specialiųjų tyrimų tarnybos išvados dėl susiformavusios ydingos praktikos, kad viešojo administravimo funkcijas atlieka ne valstybės tarnautojai ir tai sudaro prielaidas korupcijai ir rinkos iškraipymams. Pakeitimais nesiekiama ir nebus ribojama LBS veikla, tačiau turėtų atsirasti rinkos prižiūrėtojas, t. y. Lietuvos transporto saugos administracija, kuri užtikrins, jog rinkoje vyktų sąžininga konkurencija.
Susisiekimo ministerija remiasi kitų šalių suformuota ir šiuo metu formuojama gerąja praktika, kuri nėra vieninga visose Europos Sąjungos šalyse narėse. Projektinės nuostatos yra derinamos su visomis suinteresuotomis šalimis, taip pat ir su LBS. Numatomi pakeitimai yra aptariami neformaliuose ir formaliuose susitikimuose, kurių metu yra siekiama tobulinti projektines nuostatas.
Pasiūlymus planuojama pateikti Vyriausybei svarstyti artimiausiu metu. Vyriausybei priėmus teigiamą sprendimą dėl pakeitimų, projektas dar būtų svarstomas Seime.