Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuotame konkurse dėl laivybos kanalo tobulinimo, kuriame dalyvavo 5 kompanijos, geriausią kainą pasiūlė Danijos kompanija "Rhode Nielsen". Rugsėjo pradžioje tikimasi su ja pasirašyti sutartį dėl laivybos kanalo tobulinimo darbų ir šiemet juos pradėti. Jie labai aktualūs pietinėje uosto dalyje dirbančioms kompanijoms ir šiek tiek AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO). Skaičiuojamoji šių darbų kaina buvo 26 mln. Lt, pasiūlyta juos atlikti už 20,7 mln. Lt. Planuojama iškasi 450 tūkst. kub. m grunto.
Didžiojo laivybos kanalo gilinimo ir paplatinimo nuo 125 iki 150 m darbų skaičiuojamoji kaina buvo 157 mln. Lt. Konkurse dalyvavo 6 kompanijos. Pigiausią kainą pasiūliusiai kompanijai praėjusį penktadienį išsiųstas prašymas pagrįsti neįprastai mažą kainą. Šiandien ketinama sudaryti ir šio konkurso pirmumo eilę.
Pasak uosto vadovo Eugenijaus Gentvilo, pagal Viešųjų pirkimų įstatymą reikalaujama pagrįsti mažą kainą, jeigu ji nukrypsta 15 proc. nuo visų pasiūlymų vidurkio. Anot jo, nebūtų buvę nukrypta, jeigu viena kompanija nebūtų pasiūliusi labai didelės kainos - 298 mln. Lt. Todėl vidurkis pasidarė labai aukštas, nors visos kitos kompanijos siūlė iki 200 mln. Lt ir gerokai mažiau. E. Gentvilas teigė, kad yra galimybė šiems darbams atlikti gauti iki 85 proc. lėšų iš Europos Sąjungos. Planuojama iškasti 4,5 kub. m grunto.
Ateityje - 16 m gylio vizija
Pasak E. Gentvilo, Uosto direkcija bandys inicijuoti įvairias studijas ir tyrimus siekiant ateityje turėti bent dalyje kanalo gylį iki 16 m. Dabar nuo 10 krantinės einant pietinės uosto dalies link bus gilinama iki 14,5 m. Iki 10 krantinės šiaurinėje uosto dalyje jau turimas toks gylis.
Jeigu studijos parodys teorines galimybes tai padaryti, tai, uosto vadovo manymu, pabaigus dabar suplanuotus gilinimo darbus po kelerių metų būtų galima siekti 16 m gylio Klaipėdos uoste, žinoma, atitinkamai planuojant ir prie krovos kompanijų naudojamų krantinių sudaryti galimybę turėti 16 m gylį. Tada leistina laivų grimzlė būtų 14,5-15 m.
Pasak E. Gentvilo, jeigu ir būtų leista tai daryti, nereikia įsivaizduoti, kad tai įvyks per porą metų. 2013-aisiais dar reikia pagilinti Malkų įlanką, kad joje būtų ne 11,5, o 13 m gylis. O apie 16 m gylį būtų galima pradėti galvoti apie 2015 metus. Tada irgi būtų siekiama pasinaudoti Europos Sąjungos finansiniais resursais, tad tai jau persikeltų į kitą finansinės perspektyvos laikotarpį - nuo 2014 iki 2020 metų. Dabartinis ES finansinis laikotarpis baigsis 2013-aisiais.
Anot uosto vadovo, šiuo metu nėra nė vienos krantinės, prie kurios būtų galima gilinti iki 16 m, tačiau tokių, kur būtų galima tai daryti iki 15,5 m, ko gero, atsirastų. Bet nėra prasmės prie jų gilinti net iki 15 m, jeigu kanale gylis bus tik - 14,5 m. Tad pirmiausia turi būti pagilintas kanalas.
Anot Uosto direkcijos generalinio direktoriaus, krovos kompanijų naudojamų krantinių rekonstrukcija neišvengiama. Tad dabar jau kalbama apie naujus projektus, kuriuos įgyvendinant bus siekiama dėl viso pikto jas projektuoti taip, kad prie jų būtų galima turėti 16 m gylį. "Tiek to, sukalsime mes ilgesnius įlaidus, pasiruošime didesniam gyliui ir lauksime tų laikų, kai bus galima gilinti iki 16 m", - sakė E. Gentvilas spaudos konferencijoje.
Aktualėja laivybos klausimas
Praėjusį penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje uosto krovos kompanijų atstovai domėjosi, ar ateityje įmanomas Klaipėdos uoste dvipusis eismas, turint omenyje tai, kad statomi nauji pirsai, kokios bus laivų prasilenkimo galimybės. Vyr. locmanas Rimvydas Eitutis informavo, kad pavojingiausias laivybos požiūriu vis dėlto yra būsimo keleivių ir krovinių terminalo pirsas, kuris nuo laivybos kanalo krašto bus nutolęs apie 63 metrus - pavojus atsirastų, jeigu prie jo stovėtų laivai. Pirsas, kuriuo naudosis jūrų krovos kompanija "Bega", bus nutolęs 74 m. Locmano manymu, laivybos kanalą būtų galimybių platinti einant į Kuršių nerijos pusę ir planuoti dvipusį eismą.
Klaipėdos jūrų krovos kompanija (KLASCO) baiminasi, kad padaugėjus laivų "butelio kakliukas" nesusidaryti uosto vartuose, mat juose, jeigu nebus rekonstrukcijos, dvipusio laivų eismo nepadarysi. Ro-ro laivų atplauks daugiau, o kai keltas juda, kiti laivai turi stovėti. Pasak R. Eitučio, kai bus paplatintas laivybos kanalas, bus galimybė judėti ta pačia kryptimi ir keltui, ir laivui.
Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius atkreipė dėmesį į tai, kad krovos kompanijos, besidomėdamas laivybos kanalo parametrais, neturėtų pamiršti pagalvoti ir apie savo darbo organizavimą, kad laivams nereikėtų gaišti laiko. Pasak uosto kapitono, AB "Klaipėdos nafta" dokumentai pildomi 6-8 val.
Rašyti komentarą