Valstybės investicijos - uostui, ne privatininkams

Paklaustas, ar valstybės lėšos, skiriamos uosto plėtrai, yra adekvačios toms pajamoms, kurias valstybė gauna iš krovos kompanijų, E. Masiulis atsakė, jog taip. Ministro manymu, nereikia manyti, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto rinkliavos yra visas uosto indėlis į valstybės ekonomiką. Anot jo, bet kuriuo atveju su Klaipėdos uostu yra susijęs labai didelis darbo vietų skaičius, darbuotojai moka gyventojų pajamų mokesčius į biudžetą, "Sodros" mokesčius, įmonės taip pat moka mokesčius ir t. t.

"Šį klausimą vertinu kompleksiškai. Nebūtų Klaipėdos uosto, labai daug įmonių irgi neliktų, jos nemokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Kita vertus, Klaipėdos uostas niekada nėra gavęs pinigų iš valstybės investicijų programos, kurios lėšomis mes statome daug visokių dalykų. Tie pinigai naudojami ir transporto sektoriuje. O Klaipėdos uostas savo uždirbtus pinigus laikydamasis įstatymo skiria investicijoms į uosto infrastruktūrą. Mano manymu, šis principas visiškai logiškas. Tos investicijos pasiteisina ir grįžta per įvairiausius mokesčius į valstybės biudžetą.

Kitas dalykas, turi būti nustatyti valstybės investicijų atsiperkamumo kriterijai. Negali būti taip, kad valstybė investuoja, o krovos kompanijai staiga nebereikia, pavyzdžiui, geležinkelio bėgių, nes pasikeitė jos savininkas ir planai. Įsipareigojimai turi būti abipusiai. Šiuo atžvilgiu, turi būti nustatytos žaidimo taisyklės. Valstybės pinigai turi būti leidžiami apgalvotai", - sako ministras.

Sprendžiami uosto reikalai

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, į infrastruktūrą teritorijoje, kuria naudojasi KLASCO, 2010-aisiais neinvestuota faktiškai nieko, išskyrus tai, kad pabaigta 144 krantinės rekonstrukcija, kuri iki šiol nėra naudojama. "Kalbėti apie kokį nors mūsų patarnavimą KLASO tikrai negalima. "Begoje" baigtas seniai pradėtas projektas, t. y. rekonstruotos 66-67 krantinės, ir pradėta pirso statyba. Pastarajame objekte jau atlikta darbų, kurių vertė - apie 5 mln. Lt. Kai kurios kitos kompanijos šiuo požiūriu gavo kur kas daugiau valstybės investicijų. Jokio pataikavimo kompanijoms nebuvo ir nebus. Noriu užtikrinti, kad įgyvendinant Uosto direkcijos investicijų programą nebus sprendžiami įmonių reikalai, bus sprendžiami uosto reikalai", - sako E. Gentvilas.

"Tikrasis mūsų klientas - ne KLASCO, ne "Bega", ne KLAB "Klaipėdos Smeltė" ir kitos krovos kompanijos, o tas, kuris uostui moka pinigus, t. y. Baltarusijos įmonė "Belkalij", koncernas "Achemos grupė", AB "Orlen Lietuva" ir kiti. Atsižvelgdami į jų poreikius mes orientuojamės darydami investicijas, o ne į KLASCO ar "Begos", - teigia Uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas.