Kaip tik nevadinami viešieji pirkimai - ir Dievo rykšte Lietuvai, ir rafinuota reketo forma, ir siaubu, ir baubu. Valstybės įmonės, kurios privalo vykdyti viešuosius pirkimus ir konkurso laimėtoju paskelbti pasiūliusįjį mažiausią kainą, švelniai tariant, skęsta popierizmo ir besikeičiančių reikalavimų liūne. O ką jau bekalbėti apie nepagrįstus viešųjų pirkimų apskundimus teismams, kai prarandama daugybė laiko, o kai kuriais atvejais ir pinigų, vadinamus šantažo forma.
Nepanaudojo 54 milijonų
Didžiausias konkursų skundimų vajus buvo 2010-aisiais. Tais metais buvo apskųsti net 5 stambūs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos organizuoti konkursai ir pristabdyti. Direkcija per 5 mėnesius laimėjo visus teismus, tačiau tai jai sutrukdė tais metais panaudoti 54 mln. Lt investicijų. Jos naudojamos buvo pernai, o kai kurios - tik šiais metais.
Pernai Uosto direkcija skundų sulaukė tik dėl mažesnių konkursuosų, tad dramatiškų investicijų nepanaudojimo atvejų nebebuvo. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo teigimu, nebuvo nė vieno teisminio proceso, kurį direkcija būtų pralaimėjusi dėl skundų.
Pasak jo, šiuo metu nėra nė vieno apskųsto Uosto direkcijos konkurso, nes per keliasdešimt tikrintų vykdytų pirkimų paaiškėjo, kad jos specialistai buvo teisūs, tad įvairios kompanijos prarado norą skųsti.
STABDŽIAI. LKAB "Klaipėdos Smeltė" projekto įgyvendinimas strigo ir dėl to, kad Viešųjų pirkimų tarnyba buvo sustabdžiusi konkurso procedūras.
Anot uosto vadovo, skundikai būna trijų rūšių: vieni yra tikrai įsitikinę, kad yra teisūs ir gina savo interesą, kiti tokiu būdu siekia susitarti su įmone, paskelbta konkurso nugalėtoja, pavyzdžiui, kad samdytų juos kaip subrangovus arba kaip kitaip skatintų atsiimti ieškinį, o treti skundžia iš principo. Pastariesiems rūpi ne tiek pats konkursas, jo dalyviai bei Uosto direkcija, bet uosto plėtros perspektyvų žlugdymas.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius Darius Butvydas dabar nežino, ar šiemet bus pastatytas keleivių terminalas šiauriniame rage, ar ne, ar kitais metais į Nidą iš Klaipėdos plauks naujas laivas, ar ne - visi procesai sustojo dėl viešųjų pirkimų konkursų dalyvių skundų. Kol nebus sulaukta teismo sprendimų, bendrovė negali įgyvendinti savo planų.
Bylinėjasi su VPT
Pastaruoju metu ieškiniai dėl Uosto direkcijos konkursų teismui neteikiami, bet, atrodo, skundikai surado kitą adresatą - Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT).
VPT vieną Uosto direkcijos konkursą dėl 90-96 krantinių, kuriomis naudojasi LKAB "Klaipėdos Smeltė", rekonstrukcijos panaikino, o paskelbus naują konkursą sustabdė viešojo pirkimo procedūras. Uosto direkcija apskundė pačią VPT. Pasak E. Gentvilo, po kurio laiko VPT pranešė, kad leidžia tęsti procedūras, taip ir nepaaiškinusi, kokie buvo sustabdymo motyvai. Uosto direkcija savo ieškinio teisme neatsiėmė, nes mano, kad procedūros buvusios nepagrįstai sustabdytos, o dėl to ji prarado mėnesį laiko svarbiame uostui objekte.
Pasak VPT patarėjos Aušros Pocienės, šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra dvi Uosto direkcijos inicijuotos bylos prieš VPT, nors abiejų atveju ginčo objekto jau nėra. Pirmuoju atveju Uosto direkcija apskundė VPT vertinimo išvadą, reikalaujančią nutraukti pirkimo procedūras, nors pati įvykdė šį reikalavimą ir 2011 m. gruodžio 7 d. nutraukė pirkimo procedūras. Antruoju atveju apskundė VPT 2012 m. vasario 1 d. raštą, reikalaujantį stabdyti antrojo konkurso procedūras, kol VPT įvertins konkurso medžiagą. Vasario 9 d. VPT leido toliau vykdyti procedūras, o Uosto direkcija dėl šio sustabdymo vasario 29 d. pateikė skundą teismui.
TEISMUOSE. Šiuo metu teismuose murkdosi UAB "Klaipėdos autobusų parkas", nes buvo apskųsti jos paskelbto konkurso pirkti 12 naujų gamtinėmis dujomis varomų autobusų, rezultatai. Redakcijos archyvo nuotr.
VPT skundžia ne tik Uosto direkcija. Skundžiamos VPT vertinimo išvados, sprendimai dėl prašymų duoti sutikimus, skirtos baudos už administracinius teisės pažeidimus ir net raštai. Šiemet jau apskųsti 7 VPT sprendimai, 2011 m. - 34.
Grasino filmuoti
"Apmaudu, kad tokia valstybinė institucija kaip VPT klausėsi privačių statybos kompanijų skundų ir stabdė Uosto direkcijos veiksmus visiškai nepagrįstai. Sustabdydama mūsų viešųjų pirkimų konkurso procedūras ji netgi parašė grasinimą, kad turi teisę įrengti filmavimo kameras ir filmuoti mūsų viešųjų pirkimų komisijos posėdžius. Galiu tiesiai šviesiai pasakyti, jeigu turi pinigų, tegu įrengia kameras ir tegu filmuoja, mes neturime ko slėpti. Neatmetu galimybės, kad ir mes galime padaryti lemtingų klaidų. Kitas dalykas, būtų geriau, kad tarnyba pradėtų analizuoti, kokiais motyvais ir kokiais sumetimais Uosto direkcijos kaip valstybės įmonės veiksmus skundžia, pavyzdžiui, AB "Klaipėdos hidrotechnika". Kažkoks nesusipratimas valstybėje - valstybės institucija kovoja prieš valstybę gindama sukčiaus ir nusikaltėlio interesus. Tai man sunkiai suvokiama, nors sutinku, kad kartais ir sukčius bei nusikaltėlis gali būti teisus", - aiškino E. Gentvilas.
Pasak A. Pocienės, kalbos dėl kamerų skamba kaip anekdotas, nes šiuo metu beveik 80 proc. viešųjų pirkimų vyksta elektroniniu būdu - Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. "Kam tos vaizdo kameros, jei viskas vyksta kompiuterio ekrane?" - klausia VPT patarėja.
Anot jos, gavusi informaciją VPT, naudodama savo rizikos vertinimo metodiką, pirmiausiai įvertina Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų riziką, ir procedūras stabdo tik tų viešųjų pirkimų, kurių įstatymo pažeidimų rizika yra didelė.
"Visuomet yra rizikos, kad pretenzija nepasiteisins, bet tai paaiškėti gali tik atlikus išsamų vertinimą, ką ir padarė VPT. Kadangi tarnyba šį pirkimą buvo įvertinusi kaip rizikingą (nustačiusi netinkamą pirkimo būdą ir įpareigojusi nutraukti procedūras), buvo gavusi tiekėjo pretenziją, sustabdė procedūras, kad įvertintų jų teisėtumą", - aiškino A. Pocienė, kodėl buvo sustabdytos Uosto direkcijos viešųjų pirkimų procedūros.
Paklausta, kodėl VPT taip nepasitiki valstybės įmonių viešųjų pirkimų komisijų vykdomais pirkimais, A. Pocienė atsakė: "VPT nei pasitiki, nei nepasitiki, ji tiesiog vykdo Viešųjų pirkimų įstatymo jai numatytą funkciją įgyvendinti viešųjų pirkimų politiką ir prižiūrėti, kaip laikomasi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų."
"Geriau nei buvo"
Uosto direkcijos vadovas, matydamas, į kokią situaciją patenka valstybės įmonės dėl viešųjų pirkimų, pateikė Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimų projektus Susisiekimo ministerijai, Vyriausybei ir Prezidentūrai. Pasak E. Gentvilo, Vyriausybė juos pakoregavo ir pateikė Seimui. Anot uosto vadovo, rezultatas toks, jog buvo suvienodinti Civilinio proceso kodekse ir Viešųjų pirkimų įstatyme numatyti terminai, per kuriuos teismai turi išnagrinėti skundus. Taigi dabar teismai negali skundų nagrinėti, tarkime, metus, bet turi tai padaryti per 60 dienų.
E. Gentvilas siūlė įpareigoti skundžiančiąją organizaciją sumokėti žyminį mokestį, tačiau įstatymas pakeistas taip, kad perkančioji organizacija gali pareikalauti atlyginti jos galimus patirti nuotolius.
"Manau, kad ir tokie daliniai arba pusiniai įstatymo pakeitimai pradeda tramdyti tuos, kurie nori skųsti nepagrįstai, nes jie žino, kad gali susilaukti ekonominių sankcijų. Dabar vis tiek geriau nei buvo, nes tai davė pagrindo skundikams šiek tiek apsiraminti", - sakė E. Gentvilas.
Anksčiau Uosto direkcija neteikdavo materialinių priešieškinių, kovojo kitais argumentais, tačiau dabar uosto vadovas mano, kad naudotų ir tokį ginklą gindamas direkcijos interesus.
Kontrolė
Viešųjų pirkimų politiką formuoja Ūkio ministerija, o VPT, kontroliuojanti, kaip laikomasi Viešųjų pirkimų įstatymo, nemano esanti vienintelė "blogietė" šioje situacijoje.
Viešiesiems pirkimams kasmet panaudojama pinigų suma prilygsta maždaug pusei Lietuvos nacionalinio biudžeto - 2011 m. ji siekė 12,8 mlrd. litų. Todėl viešieji pirkimai, pasak VPT patarėjos A. Pocienės, - labai svarbi šalies ekonomikos dalis, o ne Lietuvos rykštė.
VPT vykdydama prevencinę kontrolę pernai užkirto kelią neskaidriems pirkimams, kurių vertė - 602 mln. Lt, įpareigojo nutraukti 39 pirkimų procedūras, 22 kartus - patikslinti pirkimo dokumentus, 15 kartų - pakartotinai nagrinėti pasiūlymus. Dėl įvairių viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimų įpareigojimai buvo skirti 56 perkančiosioms organizacijoms. Pernai 54 asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, 9 pirkimų dokumentai perduoti teisėsaugos institucijoms, jų prašymu įvertinti 76 pirkimai.
A. Pocienė neneigia, kad viešuosius pirkimus labai apsunkina sudėtingos, net specialistams kartais sunkiai suvokiamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, biurokratizuotos procedūros, dažna įstatymo kaita.
Siekdama mažinti naštą verslui VPT nuolat tobulina viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus. Šiuo metu ji kartu su Ūkio ministerija aktyviai dalyvauja rengiant paprastesnę, išskirtiniams kultūros įstaigų poreikiams pritaikytą viešųjų pirkimų tvarką.
Dėl to, kad viešieji pirkimai turi būti skaidrūs, kad reikalinga kontrolė, atrodo, niekam klausimų nekyla ir niekas nenori sumenkinti VPT darbo. Tačiau besiekiant to skaidrumo susidaro tokia situacija, kad greitai Lietuvoje iš viso nieko nebus galima padaryti ar pastatyti.
Padidintas žyminis mokestis
Ūkio ministras Rimantas Žylius neneigia, kad dėl viešųjų pirkimų gaunama nemažai skundų tiek iš ministerijų, tiek iš savivaldybių, tiek iš kitų perkančiųjų organizacijų. Pasak ministro, dalis jų yra teisėti, ir teismas priima vienokį ar kitokį sprendimą. Anot jo, perkančiosios organizacijos skundžiasi, kad dalis skundų yra naudojama kaip tam tikra šantažo priemonė siekiant joms atsikeršyti. Tačiau ministras nemano, kad viešuosius pirkimus būtų galima vadinti Lietuvoje rykšte, kadangi apskundimų mastas nėra didelis. Per metus Lietuvoje vyksta 11 tūkstančių viešųjų pirkimų, o į teismą paduota 311 ieškinių. Iš jų 91 ieškinys buvo atmestas, nes teismui pasirodė esą nepagrįstas.
Ministro teigimu, perkančios organizacijos viešuosius pirkimus vadina rykšte todėl, kad tiekėjai prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neleisti perkančiajai organizacijai pasirašyti sutarties, kol vyks ginčas. Jeigu teismo procesas vyksta 3-4 mėnesius, tada perkančioji organizacija metams baigiantis gali nebespėti panaudoti projektui numatytų pinigų.
"Tai mes labai aiškiai identifikavome. Nuo 2011 metų spalio 1 d. yra padaryta keletą pakeitimų bandant spręsti būtent šią problemą. Visų pirma pakeistas Civilinio proceso kodeksas ir anksčiau buvęs 100 Lt žyminis mokestis padidintas iki 1 000 Lt. Ir Vidaus reikalų ministerija mano, ir mes sutinkame, kad jis vis tiek dar per mažas turint omenyje piktavalius. Tačiau skirtumas vis dėlto yra. Mes norime pasižiūrėti, kokią įtaką tai padarys. Bet kokiu atveju, žyminio mokesčio negalima per stipriai užkelti, nes mažos įmonės jau nebegalės jo sumokėti. Tada turėtume pripažinti, kad mažos įmonės negali kreiptis į teismą, nes joms tai per brangu", - sakė R. Žylius.
Rekomenduojama gynyba
Ūkio ministro manymu, šiandien įstatymai leidžia perkančioms organizacijoms apsiginti nuo tiekėjų piktnaudžiavimo. 2011 metų pabaigoje Ūkio ministerija joms parašė rekomendacijas, ką reikia daryti su jų nuomone nepagrįstais reikalavimais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodė, pasak ministro, vadinamąsias minkštąsias priemones. Visų pirma jos turėtų prašyti teismo nuostolių atlyginimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Jeigu paaiškėtų, kad jų buvo reikalaujama neteisingai, tiekėjas turėtų atlyginti patirtus nuostolius. Tai yra tiekėjas turėtų į tam tikrą sąskaitą pervesti depozitą, jeigu vykdomas didelės vertė pirkimas, - gal net kelis milijonus litų. Tie pinigai būtų skiriami galimam nuostolių atlyginimui. R. Žyliaus manymu, ši priemonė turėtų atbaidyti tyčinių skundų autorius.
Kitas būdas - galima paduoti tiekėją į teismą dėl piktnaudžiavimo teise. Jeigu nustatoma, kad asmuo naudojasi teise ne tam, kad apgintų savo interesą, o pakenktų kitam, tokiu atveju jis gali būti nubaustas 10-20 tūkstančių litų bauda.
"Labai svarbu nenumoti ranka, nes šita sistema pati nesusitvarkys. Tiekėjai, kurie piktnaudžiauja, turi žinoti, kad už piktnaudžiavimą jie gali sulaukti tam tikrų pasekmių. Tik tada visa sistema susibalansuos. Tiekėjai turi teisę ieškoti teisingumo, bet neturi piktnaudžiauti tokia savo teise", - sako ūkio ministras.
Laukiama ES direktyvų
R. Žylius sutinka, kad šiandieninis Viešųjų pirkimų įstatymas yra labai sudėtingas, tačiau iniciatyvos jį peržiūrėti Ūkio ministerija neturinti. Šiuo metu laukiama naujos Europos Sąjungos (ES) viešųjų pirkimų direktyvos, kurią reikės adaptuoti. Pasak R. Žyliaus, planuojama keisti kelis svarbius dalykus. "Įgyvendinant naują direktyvą galbūt būtų laikas galvoti ir apie iš esmės naują Viešųjų pirkimų įstatymo redakciją", - sako ministras.
"Pats Viešųjų pirkimų įstatymas nėra sudėtingas, šiek tiek pasigilinę žmonės jį įveikia. Bėda ta, kad net ir mažos vertės pirkimams, t. y. kai labai mažai išleidžiama pinigų, procedūros yra gana sunkios, jų gana daug, nemažai dokumentų ir t. t. Mes siūlysime minėtuose pakeitimuose supaprastinti mažos vertės, t. y. iki 100 tūkstančių litų pirkimų tvarką, padaryti ją labiau komercinę. Neatsisakome pirkimo, bet einame į supaprastinimo, į lengvinimo pusę", - sako ūkio ministras.
"Problema - ne kreipimasis į teismą"
Rimantas ŽYLIUS, ūkio ministras
Situaciją nuolatos stebime. Ko gero, kas pusę metų, t. y. kiekvienai Seimo sesijai teikiame Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus. Viena iš sričių, kurioje norėjome didelių pasikeitimų - ginčų nagrinėjimas. Jų nagrinėjimo tvarka nuo 2009 metų keitėsi gana ženkliai. Priimtas sprendimas, kad Viešųjų pirkimų tarnyba ginčų nebenagrinėja, juos nagrinėja pati perkančioji organizacija. O jeigu tiekėjas ir toliau nepatenkintas, tada kreipiasi tiesiai į teismą.
Viešųjų pirkimų procesas labai dokumentuotas - viskas vyksta raštu. Teismai iki 2009 m. vykdavo paprasta žodine tvarka. Dabar naudojamas rašytinis, o ne žodinis procesas. Tai reiškia, kad teisėjas skaito dokumentus, nekviečia liudininkų. Priėmus tokį sprendimą ginčų nagrinėjimo teismuose vidutinė trukmė sutrumpėjo beveik 30 proc. 2009-aisiais vidutinė teisminių procesų trukmė buvo 151 diena, o 2010-aisiais - jau 109 dienos. Ir tai dar per ilgai, mes tai puikiai suprantame.
Teisėjų taryba priėmė nutarimą, kuriuo siūloma teisėjų specializacija, efektyviau organizuoti teismų darbą, palikti laisvų dienų naujai gautų viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo posėdžiams, įvesti terminų kontrolę. Mus labai džiugina tai, kad Teisėjų taryba labai rimtai vertina viešųjų pirkimų problematiką. Žinoma, esminio pagerėjimo nesulauksime per vieną mėnesį ar net metus. Manau, kad per kelerius metus teismų darbas labiau įsivažiuos.
Bylinėjimasis teismuose neturėtų būti vertinamas kaip kažkas labai blogo, nes privalome užtikrinti ir tiekėjams teisę į teisingumą. Ir perkančios organizacijos, ir tiekėjai daro tyčinių ir netyčinių klaidų, kurias teismas gali atitaisyti. Mes neturime siekti, kad apskritai nebūtų bylų, problema ne tai, kad kažkas kreipiasi į teismą, o tai, kad teismas neretai ilgai užtrunka priimdamas kartais net ir paprastus sprendimus. Didėjant teismų kompetencijai matysime, kad teismų sprendimai, kurių priėmimas kartais užtrunka tris mėnesius, bus priimami per savaitę. Tada ta problema bus labai maža, nes teismo sprendimas bus labai greitas.
"Skundas - konkurencinės kovos instrumentas"
Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras
Susisiekimo ministerija įžvelgia viešųjų pirkimų problemą. Matome, kad gana dažnai lengvos skundimo procedūros yra naudojamos kaip konkurencinės kovos instrumentas, o dėl to nukenčia viešasis interesas - laiku nėra pastatomi objektai, neįgyvendinamos reikalingos programos. Problemų kyla ne tik dėl AB "Smiltynės perkėla" viešųjų pirkimų apskundimo, turime ir daugiau pavyzdžių, kai juntame, jog piktnaudžiaujama Viešųjų pirkimų įstatymo numatytomis galimybėmis. Mes rizikuojame ne tik laiku nepadaryti darbų, bet kai kuriais atvejais vėluojame panaudoti ES pinigus, artėjant finansinio laikotarpio pabaigai iškyla grėsmė, kad Lietuva apskritai gali netekti tų pinigų.
Tačiau ministerijos galios šioje srityje ribotos, kadangi viešuosius pirkimus jai pavaldžiose įmonėse kontroliuoja jai nepavaldžios institucijos. Dėl keleivinio laivo į Nidą mes nieko negalime padaryti. Negalime daryti spaudimo nei Viešųjų pirkimų tarnybai, nei teismui. Būtume apkaltinti kišimusi į procesą. Mes tik galime nuolatos kelti įstatymų pakeitimo klausimą Vyriausybėje, Seime, daugiau kokių nors instrumentų mums neduota.
Ministerija ne kartą kreipėsi į Ūkio ministeriją, į Teisingumo ministeriją atkreipdami dėmesį į pačią problematiką. Beldėm į Ūkio ministerijos duris, bet taip ir neprisibeldėm, neužteko ryžtingumo. Bet savo požiūrio nekeičiame, belsimės ir toliau, bandysime pramušti tą kiautą, bet ar pavyks, tai kitas klausimas.
Be jokios abejonės, norint užtikrinti skaidrią konkurenciją, reikia palikti galimybę ūkio subjektams, dalyvaujantiems konkursuose, skųsti ir ginti savo interesus teisinėmis priemonėmis, to niekas nekvestionuoja, tačiau reikėtų sugriežtinti jų atsakomybę. Tokiu atveju gal kiek būtų apribojamos ūkio subjektų teisės, tačiau tuos skundus padarytų labiau atsakingus. Kitą kartą kompanija pamąstytų, ar jai tikrai verta skųsti konkurso sąlygas ar nuostatas, ar - ne. Manau, kad tai šį procesą padarytų civilizuotesnį.
"Kaip pinigais įvertinti lietuje šąlantį neringiškį?"
Darius BUTVYDAS, AB "Smiltynės perkėla" generalinis direktorius
Atėjęs iš privataus verslo ir dvejus metus pradirbęs valstybės valdomoje įmonėje pradedu suprasti, kodėl mūsų valstybėje taip lėtai viskas vyksta. Privatus verslas turi gerokai mažiau procedūrų, suvaržymų - todėl viskas vyksta lanksčiau ir greičiau. Kartais labai apmaudu, kad užuot užsiėmęs kūrybiniu darbu, užuot galvojęs, kaip ką geriau padaryti, esi priverstas leisti laiką atsakinėdamas į ieškinius, kitaip sakant, laiką ir energiją skirti ne tam, kad sukurtum kažką naudingo.
Kaip galima pamatuoti mūsų ir mūsų keleivių nuostolius? Pasakyti, kad klaipėdiečiai ir neringiškiai ateinantį rudenį ir vėl braidžios po balas, stovės lietuje, nes dėl visų konkursų skundų ir procedūrų greičiausiai iki rudens nespėsime įrengti jiems normalios infrastruktūros? Suprantu, žmonėms tai labai svarbu, bet norint paduoti ieškinį teismui, to neužtenka. Kaip pinigine išraiška įvertinti lietuje šąlantį neringiškį? Šiuo atveju negalima net žalos apskaičiuoti. Remtis viešuoju interesu? Bet kuris advokatas įrodys, kad neringiškiai jau stovėjo vienerius metus lietuje, pastovės dar ir kitą rudenį. Kaip tuomet tai suskaičiuoti ir kas turėtų visa tai kompensuoti?
Nesvarbu, kad po pusės metų, o gal ir dar veliau laimėsi teismus ir paaiškės, kad apskundėjai buvo neteisūs - rezultato juk jau nebus, laikas bus jau prarastas.
Tik faktai
Iki šiol dėl teismų yra nebaigtas daugiau nei prieš penkerius metus bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro paskelbtas atliekų vežėjų parinkimo konkursas. Konkurse miestas suskirstytas į tris zonas. A zona - nuo Girulių ir Kalotės iki Danės upės. B zona - nuo Danės iki Naikupės ir Debreceno gatvių, C zona - visi likę pietiniai mikrorajonai. Numatyta, kad kiekvieną zoną aptarnaus vienas vežėjas, pasiūlęs geriausią kainą.
2008-aisiais teismai sustabdė Jūrų muziejaus akvariumo rekonstrukciją.
AB "Klaipėdos vanduo" teko keliauti iki Aukščiausiojo Teismo, kad įrodytų, jog pirmosios uostamiesčio vandenvietės rangovas buvo pasirinktas teisėtai. Tam prireikė beveik dviejų metų.
Aukščiausiojo Teismo verdikto prireikė ir Klaipėdos miesto savivaldybei, paskelbusiai naujosios arenos koncesijos konkursą. Po ilgiau nei metus trukusio verslininkų inicijuoto bylinėjimosi buvo pripažinta, kad savivaldybė teisi.
Šiuo metu teismuose murkdosi UAB "Klaipėdos autobusų parkas", nes buvo apskųsti jos paskelbto konkurso pirkti 12 naujų gamtinėmis dujomis varomų autobusų, rezultatai.
Dėl teismų kol kas keleivių kontrolės apimčių sumažinti ir atpiginti negali VšĮ "Klaipėdos keleivinis transportas".
Rašyti komentarą