Valstybei rūpi ne tik uosto, bet ir miesto plėtra

Pastarosiomis dienomis labai daug diskutuojama apie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtrą. Kadangi tai valstybinės reikšmės projektas ir vienas didžiausių Lietuvoje pastaruoju metu, uostamiestyje lankosi ir šalies ministras pirmininkas Saulius Skvernelis, padažnėjo ir susisiekimo ministro Roko Masiulio vizitai. Lietuvos Vyriausybės atstovai pasisakydami už šio svarbaus šaliai strateginio objekto vystymą prognozuoja didelę ateitį ir šalies uostamiesčiui. "Klaipėdos šansas - auginti miestą auginant uostą", - sako R. Masiulis.

"Klaipėdos uosto bendrasis planas šiuo metu yra vienas didžiausių ir reikšmingiausių Lietuvos projektų. Mums reikalingi ambicingi, tačiau visų interesus atliepiantys Klaipėdos uosto plėtros projektai, siekiant didžiausios naudos valstybei ir Klaipėdos miesto gyventojams", - sakė premjeras S. Skvernelis.

"Mūsų vizija - uosto ir miesto vystymasis kartu. Neįžvelgiame uostininkų gudravimo norint praplėsti savo teritoriją. Uosto projektas labai didelis, jis negali būti įgyvendinamas komerciniais pagrindais", - teigia susisiekimo ministras R. Masiulis.

Nauja galimybė miestui

Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos poziciją ministras R. Masiulis pristatė Klaipėdos miesto tarybos posėdyje.

Po labai daug metų pirmą kartą uosto istorijoje turima tokia didžiulė jo plėtros vizija. Iki šiol jis augo tik po truputį, mažais gabaliukais.

"Labai norėčiau, kad šis projektas būtų galimybė miestui žengti naują kokybinį žingsnį, galbūt net praplėsti miesto viziją. Mes norime, kad šis uosto planas būtų ir miesto planas. Nedaug miestų Lietuvoje turi galimybę augti. Klaipėda turi, ji gali tapti galbūt net didžiausiu Lietuvos miestu. Būdamas susisiekimo ministru dėsiu visas pastangas, kad šis mūsų planas būtų ir miesto didžiausios naudos planas. Iš miesto Tarybos narių norėtume gauti prašymų, projektų, vizijų, kaip turi vystytis miestas ir kaip prie to galėtų prisidėti uostas.

Uostas turi aiškią plėtros viziją. Kai kam ji neatrodo reali. Jau dabar Baltijos jūros regione, išskyrus rusiškus uostus, Klaipėdos uostas yra didžiausias. Bet be vizijų ir ambicijų nieko nebus ateityje. Miestai, kurie išsivystė iki pasaulinio lygio, visada turėjo didelių planų ir ambicijų", - kalbėjo susisiekimo ministras.

R. Masiulio teigimu, valstybiniu požiūriu reikia plėtoti tiek uostą, tiek miestą. Pasak jo, jeigu pavyks išvystyti juos abu, tai bus didžiulė visos valstybės sėkmė.

Gera geografinė padėtis

Tiek kai kurie miesto politikai, tiek gyventojai abejoja uosto galimybėmis ateityje krauti daugiau kaip 100 milijonų tonų krovinių per metus. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus primena, kad 2003-aisiais, kai japonai rengė išorinio uosto ties Melnrage studiją ir prognozavo, kad 2015-aisiais Klaipėdos uostas kraus 35 mln. t, iš jų juokėsi net patys uostininkai. Tačiau krovinių buvo perkrauta 38,5 mln. t. Anot jo, visai įmanoma, kad 2040-aisiais Lietuvos uostas kraus 140 mln. tonų krovinių.

R. Masiulio manymu, būtina turėti ambicingus planus ir nereikia užsikirsti perspektyvos jau iš pat pradžių. Anot jo, niekas nesako, kad išorinis uostas bus už 5 ar 10 metų. Klaipėdos uostas auga po truputį, bet žvelgiant į ateitį reikia turėti maksimalų planą.

Pasak susisiekimo ministro, nors Klaipėda pasauliniame kontekste ir nėra didžiulis miestas, tačiau labai dėkinga jo geografinė padėtis. Japonai mano, kad Lietuvai lemta būti krovinių centru vien dėl geografinės padėties. R. Masiulio teigimu, niekas nestatys uosto jūroje, jeigu nebus poreikio, t. y. nebus krovinių. Šiuo metu krovinių paklausa šiame regione auga.

"Statybos nevyks, jeigu nebus krovinių srautų. Bet mes turime laikytis ambicingesnių planų, o ne žengti mažą žingsnelį ir prarasti didžiąją viziją. Dokumentų atžvilgiu mes turime turėti galimybę, o tada seks praktinis įgyvendinimas. Štai šioje srityje be miesto uostas nieko nepadarys. Joks planas neįgaus realaus kūno, jeigu miestas nepritars. Klaipėdos miestas turi būti uosto partneris", - sako susisiekimo ministras.

R. Masiulio teigimu, uosto plėtra bus metodiška ir nuosekli, bus laikomasi Lietuvos įstatymų, garantuojančių aplinkos apsaugą nuo taršos, gyventojų apsaugą. Įgyvendinant projektą bus siekiama, kad jis darytų kuo mažesnį poveikį, kad reikėtų iškeldinti kuo mažesnį gyventojų skaičių, o iškeldintieji būtų patenkinti.

Kodėl renkamasi maksimalų variantą

Keturi uosto bendrijo plano (BP) variantai nuo praėjusių metų pristatyti daugelyje įstaigų ir organizacijų, gyventojų bendruomenėms. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos nariai balsų dauguma pritarė IV uosto BP variantui, t. y. maksimaliai plėtrai.

Kovo 30 d. R. Masiulis pirmą kartą pirmininkavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybai. Dauguma jos narių taip pat balsavo už maksimalią plėtrą, t. y. už papildomų sausumos teritorijų vandenyje suformavimą tiek pietinėje, tiek šiaurinėje uosto dalyje.

Renkantis tinkamiausią uosto BP variantą, buvo atsižvelgta į strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV). Jį atliekant į pagalbą buvo pasitelkti tiek Lietuvos, tiek Švedijos specialistai. Vienos iš uosto BP rengėjų UAB "Sweco Lietuva" specialistai teigia, kad vėliau dėl kiekvieno objekto statybos bus atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuris atsakys į daugelį šiuo metu vis dar kylančių klausimų, į kuriuos atsakyti dabar, tik atlikus SPAV, yra sunku.

Klausiamas, kodėl būtina jau dabar apsispręsti, kurią plėtros koncepciją renkasi uostas, A. Vaitkus atsakė: "Klaipėdos uostas turi tam tikrą specifiką. Šiuo metu iškilo būtinybė perstatyti uosto vartus. Tai darant mums jau reikia žinoti, į kurią koncepciją orientuojantis tie uosto vartai turės būti pertvarkomi. Uosto direkcija tikrai negali imtis tokios atsakomybės investuoti lėšų į vieną mažesnį variantą, kurio ateityje gali nepakakti, ir veltui išmesti pinigus. Be to, vertinant valstybiniu požiūriu labai pavojinga nerezervuoti teritorijų ateities perspektyvoms, nenumatyti prieigos prie išorinio uosto galimybės."

Pasak Lietuvos darbdavių konfederacijos atstovo, LKAB "Klaipėdos Smeltė" generalinio direktoriaus Rimanto Juškos, planavimo procesai trunka gana ilgai, o tiek pasaulyje, tiek Europoje viskas vystosi gana sparčiai. Kol buvo rengiami uosto BP variantai, laivų ilgis nuo 365 metrų padidėjo iki 400. Jo manymu, Lietuvos uostas turi žengti kartu su pasauliu ir duoti jam signalą, kad jo galimybės nėra ribotos. Planuojama, kad šis projektas sukurs apie 30 tūkst. naujų darbo vietų.

Valstybė turi turėti perspektyvą

Saulius SKVERNELIS, Lietuvos ministras pirmininkas
Perspektyvą turi turėti net tik Klaipėdos miestas, bet ir visa valstybė. Nepamirškime, kad uostas šiandien sugeneruoja beveik 10 proc. viešųjų finansų į biudžetą, tai sudaro daugiau nei 6 proc. bendrojo vidaus produkto. Jei norime, kad ir toliau būtų augimas, arba bent nebūtų kritimo, uostas privalo matyti perspektyvą po 20-30 metų. Konkurencinė kova yra žiauri, kiekvienas stabtelėjimas arba sprendimų nepadarymas reiškia, kad ir šie įvardinti skaičiai pradės kristi. To negalime leisti, jei norime gyventi šalyje ir nesiskųsti dėl emigracijos, darbo vietų nebuvimo, skurdo, jeigu norime mažinti socialinę atskirtį. Tokios įmonės yra pelną valstybei nešančios įmonės.