Valdžiai kontrolė svarbiau nei pati žvejyba

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis nori atkreipti dėmesį į tai, kad dabar peržiūrima 2014-2020 metų ES paramą žvejams. Anot jo, žvejai į jokius pinigus negalėjo pretenduoti, išskyrus gaudyklių įsigijimą ir kompensaciją už ruonių padarytą žalą. Esą tokias sąlygas sudaro ne kas kitas, o Lietuvos žuvininkystės srityje dirbantys valdininkai. O su tomis gaudyklėmis ir visai nekas išėjo.

Nuomininkui nebeleidžia žvejoti

Anksčiau buvo leidžiama vienam laivui, tiksliau valčiai, dirbti dviem įmonėms, t. y. ir savininko, ir jį išsinuomojusiai įmonei. Tik nebuvo galima tinklų traukti abiems įmonėms tuo pačiu metu. Žodžiu, viena įmonė vieną dieną galėjo statyti, o kita kitą dieną traukti tinklus. Esą tuometinis Žuvininkystės departamento Laivų pajėgumų skyriaus viršininkas T. Kazlauskas, kai dar nebuvo Žuvininkystės tarnybos direktorius, išdavė laivo pažymėjimus. Jis pats teikė tokį pasiūlymą tuometinei Žuvininkystės tarnybos direktorei Indrei Šidlauskienei, kuri iš tarnybos buvo atleista praėjusių metų pradžioje.

Vytas pasinaudojo tokia galimybe ir ES finansine parama, pasiėmė gaudykles. Nuo 2016 iki 2019 metų jis galėjo normaliai dirbti.

Šiemet po Naujųjų metų sužinojo, kad laivo žurnalas bus duodamas tik įmonei savininkei, o nuomininkei - ne.

Taigi dabar jo įmonė žurnalo nebegauna. Dabar jis gailisi ėmęs europinius pinigus ir nežino, ką daryti. Bandė sužinoti, kas jam galėtų paaiškinti, kas vyksta ir kodėl, atsakyta, kad atsakymą gali duoti tik žmogus, dirbantis nuotoliniu būdu. Pasak M. Rimeikio, valdininkai tiesiog tyčiojasi iš žvejo.

"Kadangi mūsų valdininkai nesugeba sukontroliuoti šito dalyko, nuspręsta, kad tai reikia uždrausti", - mano M. Rimeikis. "Mes, priekrantės žvejai, žuvis gaudome ne su laivais, o su gaudyklėmis arba tinklais, kuriuos nuplaukę su valtimis pastatome. Nemanau, kad turėtų visur kur figūruoti valtis. Ko gero, mūsų valdžiai nepavyksta to įrodyti Briuseliui. Dabar žvejys mėgėjas gali nusipirkti bet kokio galingumo valtį, žvejoti ir niekas netikrina, kiek jis ten tų žuvų pagavo. O verslininkus iš visų pusių puola", - sakė M. Rimeikis.

Nebežvejoja

"Už tas gaudykles mokėjau dalį savo, dalį europinių pinigų. Nemažai man kainavo. Tos gaudyklės buvo reikalingos norint kuo greičiau apsidirbti, paisyti ekologinių dalykų, pavyzdžiui, nevaryti dviejų mašinų, neardyti kopų. Kitas dalykas, jeigu 9 val. negrįžti į krantą, varant antrą valtį 10 val. jau pilnas pliažas guli žmonių, nebeįmanoma įvažiuoti į jį. Man valdininkai siūlė nesuprantamus variantus. Bet aš juk turiu įsipareigojimų dėl paimtų europinių pinigų, turiu dirbti. Man pasakė, kad jų sistema yra bloga ir jie negali dviejų įmonių kontroliuoti", - pasakojo žvejys Vytas.

Šiemet nuo sausio 1 d. Vytas nebevykdo žvejybos, nebevykdo europinių įsipareigojimų. "Taip valdininkai veda įmones prie bankroto ir dar sako, kad žvejai nesugeba dirbti", - pridūrė M. Rimeikis.

Kokia ekologija?

Žvejai piktinasi, kad valdininkai kalba apie ekologiją. "Būdavo, nusileidžiu valtį, tame pačiame žvejybos bare dirba dvi įmonės, t. y. ten jų tinklai ar gaudyklės pastatyti. Nuplaukiu, susirenku žuvis, grįžtu į krantą, iškraunu ir iš karto plaukia valtis parplukdyti tinklų kitai įmonei. O dabar aš turiu valtį gabentis per visą miestą su "tanku" (mes turime tokias specialias karines mašinas, kad galėtume į pliažą įvažiuoti) į nusileidimo vietą. Paskui vėl per visą miestą važiuoti namo, kabintis antrą valtį, vėl važiuoti per kopas į pliažą ir čia pat, toje pačioje vietoje tuštinti kitos įmonės gaudykles", - situaciją bandė nupiešti žvejys Vytas.

Infrastruktūros nėra

Žvejai pasakoja, kad tam tikrą infrastruktūrą žvejams bandyta įrengti Karklėje. Pasak M. Rimeikio, tuo užsiėmė Pajūrio regioninis parkas, gavęs iš Aplinkos ministerijos lėšų. Jis nori nutiesti privažiavimo kelią. Jau įrengta nedidelė privažiavimo ir valčių nuleidimo aikštelė. Dabar norima ten infrastruktūrą tvarkyti toliau. Tačiau toje vietoje žvejai nedaug žuvų sugauna, tad parkui sunku pretenduoti į kokią nors europinę paramą.

Pasak M. Rimeikio, daugiausia lėšų yra skiriama akvakultūrai, vadinamiesiems megaprojektams, kuriuos vykdo žuvų perdirbėjai.

Vytas pasakojo nuvažiavęs nusileisti valtį į Karklę. Eilė didžiausia, gal koks 20 valčių stovi. Prašėsi be eilės kaip verslininkas, niekas nepraleido, prastovėjo eilėje 4 valandas norėdamas nusileisti valtį. Grįžęs atgal vėl ant bangų stovėjo dvi valandas, nes 10 mėgėjų valčių stovėjo eilėje. Žvejai klausia - kodėl negalėtų būti atskira eilė verslininkams ir mėgėjams?

"Na ir ką gi, ta infrastruktūra Karklėje iš esmės nenaudojama, nors pinigų į ją investuota. Dabar mes valtis leidžiamės Giruliuose", - pasakojo žvejys.

Beje, ten, ko gero, nelegali vieta.

Pasak M. Rimeikio, Žemės ūkio ministerijos atstovai aiškina, kad žvejams privažiavimo kelius prie valčių nusileidimo vietos turinčios tiesti savivaldybės. Jie turėtų atsirasti Melnragėje, prie "Nord West" bunkerio, dar vienoje vietoje.

T. Kazlauskas pabrėžė, kad Žuvininkystės tarnyba vykdo žvejybos kontrolę, o infrastruktūra - ne jos kompetencija.

"Turime stiprinti kontrolę"

Žuvininkystės tarnybos direktorius T. Kazlauskas gaudyklių problemą įvardija kaip kompleksinę. Anot jo, ne Žuvininkystės tarnyba skirsto ES paramą. Tarnybos vadovas neneigia, kad tam tikros nuostatos galbūt ir prieštarauja vienos kitoms, tačiau, jo žiniomis, šis klausimas bus sprendžiamas iš esmės. Anot jo, techniniai klausimai vienokiu ar kitokiu būdu bus reguliuojami.

"Kalbant apie kontrolę už duomenų pateikimą atsakingas žvejybos laivo naudotojas. Jeigu nustatomas pažeidimas, jis fiksuojamas jam. Anksčiau būdavo grandys, kai kelios įmonės bandydavo žvejoti.

Kontrolė turi būti griežtinama, kad būtų aišku, kas atsakingas už žvejybą. Europos Komisijos sistemos yra sukurtos taip, kad viskas vyktų per vieną įmonę", - aiškino T. Kazlauskas.

Jis priminė kilusius debatus, ar priekrantės žvejai nėra pernelyg mažai kontroliuojami, tarp jų ir žvejų mėgėjų kilusią įtampą. Pastarieji įtarė, kad gali būti ir brakonieriavimo atvejų. Beje, net siūlyta apskritai uždrausti priekrantės žvejybą.

"Todėl ir bandoma sustiprinti priekrantės žvejybos kontrolę, todėl ir atsiranda tokie jos kontrolės mechanizmai. Jūsų minėta problema dėl gaudyklių nėra visuotinė. Su ja susijusios 4-5 įmonės. Jos negalima taikyti visai priekrantės žvejybai. Tą problemą mes žinome, bus susitikimų, bus diskutuojama. Apie tai informuota Europos Komisija. Bandysime ieškoti sprendimo, kad įmonės maksimaliai nenukentėtų ir galėtų toliau sėkmingai ir legaliai žvejoti", - sakė T. Kazlauskas.