Vakarų laivų gamykla - pirmoji ir vienintelė Aleksandro Pajevo darbovietė

Dokininkas, pylėjas, kranininkas, laivų švartuotojas, laivų korpusų surinkėjas - profesijos, kurių nesutiksi niekur kitur Lietuvoje, tik uoste. Įkvėpti jų pradedame naują publikacijų seriją, kurios metu pasakosime unikalių profesijų uoste dirbančių klaipėdiečių istorijas.

Pažintį su uosto žmonėmis pradedame nuo "Vakarų Metalgama" metalo pjaustymo mašinos operatoriaus Aleksandro Pajevo. "Vakarų Metalgama" priklauso vienai didžiausių jūrinės inžinerinės pramonės įmonių grupių Lietuvoje - AB "Vakarų laivų gamykla"(VLG), vienijančiai dvi dešimtis įvairios specializacijos bendrovių, įsikūrusių didžiuliame 75 ha plote.

Dauguma VLG įmonių vienaip ar kitaip susijusios su laivais: juos projektuoja, stato, remontuoja, modernizuoja, iš metalo pjauna detales laivams, gamina ir remontuoja laivų vamzdynus, variklius, dažo korpusus, gamina metalo konstrukcijas ir kt.

Ir mokėsi, ir dirbo

A. Pajevo pažintis su tuometine Vakarų laivų remonto įmone prasidėjo prieš 46-erius metus, kai baigęs aštuonias klases vidurinėje mokykloje iš Vilniaus į Klaipėdą atvyko mokytis profesijos. Vyras į tuometinę 42-ąją profesinę mokyklą, kuri buvo įsikūrusi Baltijos prospekte, pastate, kur dabar veikia Klaipėdos turizmo mokykla, įstojo mokytis laivų korpuso surinkėjo profesijos.

"Tikrai nebuvau tas, kuris nuo vaikystės domėtųsi laivais ar technika. Pasirinkau šią specialybę, nes atrodė, kad bus įdomu mokytis, o vėliau dirbti. Gal įtakos pasirinkimui turėjo ir tai, kad tuo laiku, kaip ir dabar, ši specialybė buvo labai paklausi", - pasakojo jis.

Pasak A. Pajevo, tuometinėje Vakarų laivų remonto įmonėje kartu su bendramoksliais apsilankė pačiomis pirmomis mokslų dienomis.

"Surinko visą grupę ir atvežė parodyti gamyklą. Iš karto gavome tabelio numerius. Manasis buvo 4002. Taip visi ir pradėjome dirbti. Anksčiau profesinis mokslas buvo kitaip organizuojamas - tris dienas praleisdavome mokykloje, o dvi dirbome gamykloje. Teorines žinias iš karto derindavome su praktika. Aš dirbau laivų korpusų surinkėju pirmame cechų bloke", - prisiminimais dalijosi pašnekovas.

Save atrado naujoje srityje

A. Pajevas pasakojo, kad darbo tais laikais gamykloje netrūko. Prie krantinių stovėjo pilna laivų. "Ir darbininkų buvo daug. Vien mano tabelio numeris - 4002 - daug pasako", - atkreipė dėmesį vyras.

Baigęs mokslus, jis pasiliko tuometinėje Vakarų laivų remonto įmonėje dirbti laivų korpusų surinkėju, tačiau išdirbo neilgai. 1979 m. jis buvo pakviestas atlikti karinę tarnybą. O grįžęs po dvejų metų, vyras pradėjo dirbti tame pačiame ceche, iš kurio išėjo į kariuomenę.

Laivų korpusų surinkėjų padalinyje A. Pajevas išdirbo 17 metų. Vyras neslėpė, kad šis darbas buvo sunkus, bet jis sėkmingai įveikė visus iššūkius ir palaipsniui kilo karjeros laiptais. Paskutinius septynerius metus iki pokyčių nominantas ėjo brigadininko pareigas.

1998 m., kai tuometinė Vakarų laivų remonto įmonė ėmėsi laivų statybos, A. Pajevui pasiūlyta pereiti į metalo pjaustymo mašinų operatoriaus pareigas, kurias eina jau 22 metus.

Jis buvo vienas pirmųjų žmonių tuometinėje Laivų remonto įmonėje, pradėjęs dirbti su metalo pjaustymo mašinomis. Tad vyrui teko apmokyti dirbti su šia technika ir kitus.

Jaučiasi gimęs po laiminga žvaigžde

A. Pajevas tvirtino, kad metalo pjaustymo mašinų operatoriaus darbas visiškai skiriasi nuo laivų korpusų surinkėjo. Vyras atviravo, kad ankstesnio darbo visiškai nepasiilgsta.

Tačiau, anot A. Pajevo, svarbiausia yra ne ką dirbi, o su kuo: "Gal man pasisekė, gal gimiau po laiminga žvaigžde, bet tiek ankstesniame darbe, tiek dabar mane supa tik geri žmonės, su kuriais susiklostė puikūs santykiai. Man visada malonu sutikti kolegas, su kuriais dirbau prieš 20 metų laivų korpusų surinkimo padalinyje. Niekada nepraeiname pro šalį, visada pasilabiname, pasidomime, kaip kam sekasi. Dabar mane taip pat supa nuostabūs žmonės", - džiaugėsi pašnekovas.

A.Pajevas tvirtino, kad per savo darbo praktiką teko dirbti prie daug įdomių projektų. Labiausiai jam įsiminė unikalaus ir įspūdingo laivo "Wind Lift I", kuris skirtas statyti ir aptarnauti vėjo jėgainių parkui Šiaurės jūroje, gabenti stambiems ir negabaritiniams kroviniams, statyba. Šis laivas baigtas 2009 m.

"Prie šio projekto man daug teko dirbti. Aš iš metalo pjoviau laivo kojų detales. Šie darbai reikalavo labai didelio tikslumo ir kruopštumo. Tai buvo įspūdingas projektas", - tvirtino vyras.

A. Pajevas atviravo, kad jam niekada nekilo minčių palikti VLG įmonių grupę, nors vilionių buvo.

"Kai visi pradėjo važiuoti dirbti į užsienį, išvykstantys kolegos ir mane kvietė kartu. Sakė važiuojam, bus geriau, bet aš nesutikau. Čia mano šeima, negaliu išvykti toli ir palikti ilgam. Man toks variantas netinka. Be to, kas nori, nebijo darbo, užsidirba ir Lietuvoje. Tą galiu pasakyti iš savo patirties. Reikia tik noro dirbti ir tobulėti", - pabrėžė jis.

Laivo statybos proceso sudėtingumą iliustruoja skaičiai:

Pagaminti automobiliui reikia 23 valandų, 3 000 detalių, o jis sveria 1,9 t. Pagaminti boingui reikia 50 000 valandų, 103 000 detalių, o jis sveria 254 t. Pastatyti laivui reikia 12 mln. valandų, 1 mln. detalių, o jo svoris siekia net 18.000 t.
VLG įmonių grupė, praėjusiais metais minėjusi 50-ies metų veiklos jubiliejų, ne tik išlaikė gilias laivų statybos ir remonto tradicijas, bet yra didžiausias darbdavys Vakarų Lietuvoje, sukuriantis net 3 000 darbo vietų.
Per pastaruosius 17 metų, po Vakarų laivų gamyklos reorganizavimo, VLG įmonių grupė pastatė apie 70, suremontavo beveik 1,5 tūkstančio laivų.