Užduotis - susigrąžinti naftos srautą

Užduotis - susigrąžinti naftos srautą

Ko­ky­biš­ka ir lai­ku vyk­do­ma inf­ras­truk­tū­ros plė­tra – pir­maei­lė vals­ty­bės už­duo­tis Klai­pė­dos uos­te, nes kon­ku­ren­ci­jos lenk­ty­nė­se lai­mi tie, kas ne­tryp­čio­ja ir bė­ga smar­kiau­siai. Tai pa­žy­mi uos­to va­do­vai.

Klai­pė­dos uos­to kro­vos apy­var­ta šie­met ak­ty­ves­nė nei per­nai ir vyks­ta taip, kaip pla­nuo­ta. Ati­tin­ka­mai ge­res­nis ir pus­me­čio fi­nan­si­nis re­zul­ta­tas – su­rink­ta be­veik 72 mln. li­tų lai­vų rink­lia­vų ir 11,8 mln. li­tų že­mės nuo­mos mo­kes­čio. Bend­ras prie­au­gis su­da­ro 3,6 mln. li­tų, o tai ge­riau nei ti­kė­ta­si ste­bint re­tes­nius naf­tos tank­lai­vių įplau­ki­mus.

Klai­pė­dos uos­tas kar­tu su Bū­tin­gės ter­mi­na­lu pa­gal bend­rą kro­vos ro­dik­lį – 21,1 mln. to­nų - yra pir­mas Bal­ti­jos ša­ly­se: per Bū­tin­gę im­por­tuo­ta 3,3 mln. to­nų naf­tos (24,7 proc. ar­ba 1,08 mln. to­nų ma­žiau), o Klai­pė­dos uos­te apy­var­ta pa­di­dė­jo be­veik 3 proc. – iki 17,8 mln. to­nų. Tei­gia­mas po­ky­tis su­da­rė 494 tūkst. to­nų. Ta­čiau Klai­pė­dos uos­to re­zul­ta­tas yra pra­stes­nis nei Ry­gos, kur per 6 mė­ne­sius kro­vi­nių pa­dau­gė­jo be­veik 16 proc. – iki 20,1 mln. to­nų.

Pa­na­šu­mai ir skirtumai

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos (KVJUD) rin­ko­da­ros ir ad­mi­nis­tra­ci­jos di­rek­to­riaus Ar­tū­ro Drun­gi­lo pa­ste­bė­ji­mu, per Ry­gos uos­tą ga­be­na­ma kro­vi­nių, to­kių kaip ang­lys (per 6 mė­ne­sius +36 proc. - 7,3 mln. to­nų) ar­ba kom­pa­ni­jos „U­ral­chem“, ku­ri pa­sis­ta­tė ter­mi­na­lą, trą­šos (+35,7 proc. – iki 1,01 mln. to­nų), dėl ku­rių nė­ra kon­ku­ren­ci­jos. Ang­lių Klai­pė­dos uos­tas ne­krau­na, o Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos ga­min­to­jų bi­rių­jų trą­šų pas mus taip pat pil­ta 36 proc. dau­giau – 5,1 mln. to­nų. Ta­čiau rei­kia ver­tin­ti tai, kad tuo me­tu, kai Klai­pė­dos uos­te naf­tos pro­duk­tų su­ma­žė­jo 1,3 mln. to­nų – iki 2,8 mln. to­nų, Ry­gos uos­te jų pa­dau­gė­jo 35,9 proc. – iki 5,4 mln. to­nų.

„Naf­tos pro­duk­tus pas mus krau­na dvi bend­ro­vės, bet Kro­vi­nių ter­mi­na­lo įta­ka nė­ra di­de­lė, svy­ra­vi­mai reikš­min­go po­vei­kio uos­to re­zul­ta­tams ne­da­ro. „Klai­pė­dos naf­ta“ tu­ri di­de­lių su­nku­mų dėl „Or­len Lie­tu­vos“ pro­duk­ci­jos eks­por­to. Bet yra ir inf­ras­truk­tū­ros skir­tu­mų. Ry­gos naf­tos ter­mi­na­las ga­li pri­im­ti 14,7 me­tro gramz­dos tank­lai­vius, „Klai­pė­dos naf­ta“ – tik 13,4 me­tro gramz­dos lai­vus“, - nu­ro­dė A. Drun­gi­las.

KVJUD ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus tei­gė, kad naf­tos įmo­nių si­tua­ci­ja ati­džiai kon­tro­liuo­ja­ma.„Bū­si­me tie, ku­rie nuo­lat klaus, ką ruo­šia­tės da­ry­ti“, - ža­dė­jo A. Vait­kus ir nu­ro­dęs, kad naf­tos kro­vi­nių rin­ko­je yra – apie tai kal­bė­ta šio­mis die­no­mis lan­kan­tis de­le­ga­ci­jai iš Baš­ki­ri­jos. Ta­čiau jis pri­ta­ria nuo­mo­nei, kad naf­tos ter­mi­na­lo inf­ras­truk­tū­rą bū­ti­na ge­rin­ti. Ta­čiau ne taip, kaip siū­ly­ta anks­čiau, kai pla­nuo­ta sta­ty­ti va­di­na­mą­ją nu­li­nę kran­ti­nę. Ji ne­už­ti­krin­tų tank­lai­vių sau­gu­mo. Ką nors da­rant, A. Vait­kaus po­žiū­riu, rei­kia da­ry­ti žvel­giant į at­ei­tį. To­dėl nau­jos naf­tos ter­mi­na­lo ga­li­my­bės ga­li at­si­ras­ti tik pers­ta­čius mo­lus.

Iš­kė­lė trąšos

Šie­met smu­kęs naf­tos pro­duk­tų eks­por­tas, bet di­dė­ju­si bi­rių­jų trą­šų kro­va iš­kė­lė nau­ją uos­to ly­de­rį. Į an­trą po­zi­ci­ją, nu­stū­mu­si „Klai­pė­dos naf­tą“ laip­te­liu že­myn, iš­ko­pė bend­ro­vė Bi­rių kro­vi­nių ter­mi­na­las. Ši bal­ta­ru­siš­kas trą­šas krau­nan­ti kom­pa­ni­ja per 6 mė­ne­sius pa­sie­kė 2,85 mln. to­nų apy­var­tą, kai „Klai­pė­dos naf­ta“ smuk­te­lė­jo iki 2,4 mln. to­nų.

Ta­čiau A. Vait­kus džiau­gia­si, kad re­zul­ta­tą pa­ge­ri­no ir di­džiau­sia uos­to Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja KLAS­CO, per pus­me­tį kro­vu­si 6,5 mln. to­nų įvai­rių kro­vi­nių. Ir aki­vaiz­du, kad Klai­pė­dos uos­to stip­ry­bė – įvai­ro­vė, nes vie­nų kro­vi­nių ma­žė­jant svy­ra­vi­mus ga­li iš­ly­gin­ti ki­ti. Per KLAS­CO šie­met ga­ben­ta dau­giau ne tik bal­ta­ru­siš­kų trą­šų, bet ir ge­le­žies rū­dos iš Ru­si­jos – jos krau­ta 719 tūkst. to­nų. Šis nau­jas kro­vi­nys at­si­ra­do iš­kart, kai per­nai bir­že­lį bu­vo baig­ta gi­lin­ti KLAS­CO 7 kran­ti­nė. Kai bend­ras Ru­si­jos kro­vi­nių kie­kis mū­sų uos­te ma­žė­ja, šis at­ve­jis dar kar­tą įro­do, kad inf­ras­truk­tū­ra pa­jė­gi bū­ti kon­ku­ren­ci­jos įran­kiu.

Pa­sak A. Drun­gi­lo, Ru­si­jos kro­vi­niai ne­su­da­ro nė 8 proc. apy­var­tos – jų šie­met ga­li bū­ti iki 2,5 mln. to­nų. O Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių ly­gis grįž­ta į ge­riau­sius uos­tui 2011 me­tus, ti­ki­ma­si 11 mln. to­nų srau­to. Tai su­da­ry­tų be­veik 30 proc. vi­so kie­kio.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder