Šiemet Uosto direkcija planuoja investuoti į uosto infrastruktūrą 36,6 mln. eurų. Per pastaruosius ketverius metus į uosto infrastruktūrą investuota 155 mln. eurų, o prieš tai per ketverius metus - 50 mln. eurų. Taigi 2017-ieji bus įtemptas laikotarpis, tačiau tai tik įžanga į didžiuosius darbus. Laikinai einantis Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus pareigas Vidmantas Paukštė tarsi užbėgdamas už akių atsiprašo klaipėdiečių, nes polių kalimas mieste bus girdimas gana dažnai.
Mažinamos sąnaudos
Viena iš priežasčių, kad šiemet direkcijos pelnas rekordiškas - parduotas Uosto direkcijos vilkikas "Stumbras", kurį ji daugelį metų nuomojo. Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio teigimu, direkcijos pajamos augo pirmiausia dėl didėjančios krovos. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad uosto direkcija per visą gyvavimo laikotarpį niekada nedidino savo kainų. Pajamų augimas pasiektas tik per krovos apyvartos didėjimą. Tai nemažas iššūkis, nes sąnaudos didėja, veikia infliacija.
Preliminariais duomenimis, 2016 metų Uosto direkcijos pelnas - 30,5 mln. eurų, t. y. 6,7 mln. eurų daugiau nei 2015-aisiais. Pajamos išaugo, o sąnaudas pavyko sumažinti 3,3 mln. eurų. Labiausiai sąnaudos mažėjo todėl, kad pernai buvo mažiau akvatorijos valymo darbų, dėl to sąnaudų buvo 1,4 mln. eurų mažiau. Uosto direkcijos sąnaudas ir toliau siekia optimizuoti. M. Armonaičio teigimu, šių metų finansinis rezultatas prognozuojamas šiek tiek prastesnis.
Ieškoma tinkamų rangovų
V. Paukštės teigimu, šių metų pirmą ketvirtį vyks labai daug konkursų. Bus skelbiami 10-11, 64-65, 105-106, 127-128 krantinių rekonstrukcijos konkursai. Šiuo metu jau vyksta 137-138 krantinių rekonstrukcijos ir dokų duobės iškasimo konkursas.
Pasak l. e. p. infrastruktūros direktoriaus, deja, rinkoje veikiančios įmonės turi gana ribotus pajėgumus, tad gali būti, kad nepavyks pasiekti patrauklių kainų. Iškilo grėsmė, kad, paskelbus didelių apimčių statybos darbų konkursus, gali nebūti tinkamos konkurencijos. Per pastaruosius ketverius metus beveik visuose skelbtuose konkursuose buvo mažesnė kaina, negu numatyta projektuose atsižvelgiant į sistemines kainas.
Lietuvoje, turinčioje vieną uostą, maža rinka, todėl iškyla ir projektų rengimo problema. Pasak V. Paukštės, Lietuvoje šiuo metu yra tik trys įmonės, galinčios projektuoti krantines, hidrotechninius statinius.
Dar pernai Uosto direkcija kreipėsi į 15 stambiausių Lietuvos statybos įmonių ir Lietuvos statybininkų asociaciją informuodama, kokie projektai ir kada pasirodys rinkoje, bei kvietė dalyvauti konkursuose. Ji rašė raštus ne tik Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių - Lenkijos, Vokietijos, Olandijos statybos įmonėms siekdama didinti rangovų konkurenciją. Kalbamasi ir su Baltijos bei Šiaurės jūros ambasadų vadovais, dirbančiais Lietuvoje, jų prašoma paskleisti informaciją tarp savo šalies įmonių. V. Paukštės teigimu, reakcijos jau sulaukta.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą