Uosto sėkmės garantas - partnerystė ir spartesni sprendimai

2009 metų antroje pusėje Klaipėdos uosto krovos kompanijos praneša, kad krovinių srautai atsigauna. Kiek sėkmingi bus 2010-ieji, priklausys nuo bendradarbiavimo su kaimyninėmis valstybėmis, partnerystės pačiame uoste ir Uosto direkcijos darbo.

Iki šių metų vidurio Klaipėdos uoste krovinių buvo penktadaliu mažiau nei 2008 metų tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau antroji metų pusė uostui sėkmingesnė. Nuo liepos mėnesio krova Klaipėdos uoste artėja prie 2008 metų lygio, kai apimtys buvo rekordinės - 29,9 mln. tonų krovinių.

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) laikinai generalinio direktoriaus pareigas einantis Juozas Benetis sako, kad trečiąjį šių metų ketvirtį kompanija perkrovė 2,2 mln. tonų krovinių. Tai tik dešimtadaliu mažiau nei liepos-rugsėjo mėnesiais pernai. Metų pradžioje buvusį nuosmukį keičia stabilesnis laikotarpis, o ir artimiausios tendencijos yra palankios.

"Manau, kad 2009-ųjų pabaiga uostui nepagadins statistikos, nes 2008 metų paskutinį ketvirtį jau jautėsi krizės padariniai ir krova mažėjo, o šiuo metu yra stabilus krovinių srautas", - sako J. Benetis.

Jis prognozuoja, kad per metus Klaipėdos uoste bus perkrauta apie 27,5 mln. tonų krovinių. Nors tai mažiau nei pernai, tačiau daugiau nei 2007 metais, kai krova siekė 27,4 mln. tonų.

Krauna daugiau

Prie šių metų uosto statistikos gerinimo ženkliai prisideda UAB Krovinių terminalas.

Pasak terminalo vadovo Audriaus Darinsko, per 11 šių metų mėnesių terminale perkrauta 1,64 mln. tonų naftos produktų. Tai 58,6 proc. daugiau nei 2008 metais sausio-lapkričio mėnesiais.

"Iš pirmo žvilgsnio mūsų krovos apimčių augimas yra didelis, tačiau taip yra todėl, kad 2008 metų krova dėl vykdytos rezervuarų rekonstrukcijos buvo mažesnė nei projektinis pajėgumas. Lyginant su 2007 metais, kurie buvo tikrai neblogi, šių metų Krovinių terminalo krovos apimtys yra panašios, - sako A. Darinskas.

Anot jo, šie metai išsiskyrė tuo, kad dėl krizės bei euro stiprėjimo dolerio atžvilgiu nustojo augti ir net pradėjo mažėti dalies naftos produktų poreikis Vakarų rinkose. Dėl to Baltijos regione, kur sparčiai augo naftos ir naftos produktų rezervuarų parkai, šiame verslo sektoriuje akivaizdžiai paaštrėjo konkurencija. Tą konkurenciją jaučia ir Krovinių terminalas. Tačiau išankstinė informacija, gaunama iš klientų, leidžia planuoti, kad 2010 m. krova bus panaši kaip ir šiemet.

KLASCO kelis paskutinius mėnesius krovė po 700-800 tūkst. tonų krovinių. Tai prilygo 2008 m. mėnesinės krovos vidurkiui. Iš viso per devynis šių metų mėnesius KLASCO perkrovė 6 mln. tonų krovinių. Per tą patį 2008 metų laikotarpį krauta 7,5 mln. tonų krovinių.

Bendradarbiavimas tarp valstybių

UAB Krovinių terminalo generalinis direktorius Audrius Darinskas sako, kad uostas praranda pajamų dėl nepakankamo įplaukos kanalo gylio.

"Į perspektyvą žvelgiame realiai. Matome, kad gali augti grūdų krova. Mūsų partneriai, Baltarusijos trąšų gamintojai, planuoja atnaujinti trąšų eksportą į Kiniją, todėl tikimės trąšų krovos pagyvėjimo", - sako J. Benetis.

Pasak jo, apie 40 proc. krovinių Klaipėdos uoste yra tranzitiniai, todėl Lietuvai ypač svarbu bendradarbiauti transporto srityje su užsienio valstybėmis. Kaip strateginę partnerystę reikėtų išskirti santykius su kaimynine Baltarusija.

Baltarusijos krovinių tranzitas Klaipėdos uoste sudaro daugiau nei pusę viso tranzito. Šiame kontekste uostininkai palankiai vertina Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos vizitą į Lietuvą šį rudenį.

O šiomis dienomis LR Vyriausybėje ir Klaipėdos uoste apsilankė Baltarusijos kompanijos "Belaruskalij" generalinis direktorius Valerij Michailovič Kirijenko. Aukštu valstybiniu lygiu sutiktas svečias atvažiavo su geromis naujienomis. "Belaruskalij" kitais metais per Klaipėdos uostą žada vežti apie 4 mln. tonų trąšų. Šiemet kalio trąšų, kurios kraunamos ir per KLASCO, Klaipėdos uoste pervežta apie 2,3 mln. tonų.

Uostininkų nuomone, prieš bendradarbiavimą su Baltarusija gali pasisakyti tik tie, kurie siekia, kad Baltarusijos kroviniai ir pinigai pasuktų į kaimyninius uostus.

Tęsia pradėtus darbus

KLASCO šiemet tęsia jau pradėtus investicinius projektus. Rusijos laivų statykloje "Pella" pastatytas vilkikas "KLASCO II" artimiausiu metu papildys kompanijos laivyną. Tai sustiprins kompanijos pozicijas vilkikų paslaugų rinkoje, kur tenka konkuruoti su pasauliniais gigantais, akivaizdžiai siekiančiais dominuoti. Per dvejus metus į du modernius vilkikus KLASCO investavo per 35 mln. litų.

KLASCO 2010 metais pradės įgyvendinti 5 metų investicijų programą nuomojamose Klaipėdos uosto dalyse. Numatoma plėsti esamų terminalų pajėgumus, statyti naujus sandėlius bei skystų produktų terminalą.

Taip pat laukiama, kad Uosto direkcija KLASCO Jūrų perkėlos terminale įrengs hidraulines ro-ro laivų aptarnavimo rampas. Tai leistų ne tik pagerinti esamų keltų linijų aptarnavimo kokybę bei greitį, bet sudarys prielaidas į Klaipėdos uostą pritraukti ir naujų keltų operatorių.

KLASCO krovos rodikliai kitais metais priklausys ir nuo to, kaip sparčiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigs uosto įplaukos bei akvatorijos gilinimo programą ir uostas galės krauti laivus, kurių grimzlė siekia 13 metrų. Nepašalinus laivybai trukdančių riedulių, gali komplikuotis Baltarusijos trąšų eksportas į Kiniją per Klaipėdos uostą.

"Reikalingas gylis mums buvo žadėtas jau prieš dvejus metus, bet darbai juda labai lėtai. Sparčiau uosto direkcija turėtų spręsti ir žemės sklypų bei detaliųjų planų rengimo klausimus, nors ši problema susijusi ir su įstatymų netobulumu", - vardija J. Benetis.

Vilties uostininkams suteikia tai, kad antradienį Klaipėdoje viešėjęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas patikino, jog jau svarstoma galimybė supaprastinti detaliųjų planų rengimo tvarką.

Trūksta gylio

Laikinai KLASCO generalinio direktoriaus pareigas einantis Juozas Benetis pastebi, kad metų pradžios nuosmukis jau įveiktas - krova uoste stabilizavosi.

A. Darinskas sako, kad reikėtų iš esmės keisti sudėtingą ir painią Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje esančių objektų detaliųjų planų rengimo, derinimo, priėmimo ir tvirtinimo tvarką. Klaipėdai svarbu, kad uosto eksploataciniai bei plėtros klausimai būtų sprendžiami kaip galima greičiau ir logiškai. Pirmiausia, tai uosto įplaukos ir akvatorijos gilinimo problema, dinaminės klirenso mažinimo sistemos įdiegimas, kuri leistų maksimaliai išnaudoti uosto gylį. Šiandien niekam ne paslaptis, kad apie 20 proc. UAB Krovinių terminalo kraunamų laivų dėl nepakankamo uosto gylio išplaukia pasipildyti krovinio į Ventspilį.

"Akivaizdu, kad konkurencinių pranašumų Klaipėdos uostui neprideda neprognozuojama AB "Lietuvos geležinkeliai" tarifų ir papildomų paslaugų įkainių formavimo tvarka, numatanti galimybę keisti geležinkelių tarifus bet kuriuo laiku", - sako Krovinių terminalo vadovas A. Darinskas.

Anot jo, Klaipėdos uostui patrauklumo neprideda ir su kiekvienu valdžios pasikeitimu atsirandantis naujas požiūris į giliavandenio uosto reikalingumą. Uosto veikla planuojama dešimtmečiams, todėl norėtųsi aiškumo.

KLASCO dirba pelningai

"Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" per devynis 2009 metų mėnesius uždirbo 12,4 mln. litų neaudituoto grynojo pelno - 24,5 proc. mažiau nei 2008 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai įmonės grynasis pelnas siekė 16,5 mln. litų.

Bendrovės pajamos šiemet, palyginti su devyniais 2008-ųjų mėnesiais, sumažėjo 33,4 proc. iki 83,9 mln. litų.

KLASCO šiemet drastiškai atsisakė dalies paslaugų pirkimo iš kitų įmonių. Remonto, technikos aptarnavimo ir kiti darbai, pagal galimybes, atliekami savo jėgomis.

"Paslaugų, kurių patys negalime atlikti, dauguma pirkimo sutarčių buvo patikslintos, pasirašytos naujos, tačiau jau mažesnėmis kainomis", - taupymo būdus vardina Linas Liekis, KLASCO Ekonomikos ir finansų direktorius.

Anot jo, sunkmetį lengviau išgyventi padeda ir tai, kad KLASCO pagrindiniai krovos terminalai yra nauji, juose sumontuota moderni ir efektyviai dirbanti įranga. Griežta įmonės taupymo politika kol kas leidžia išsaugoti darbuotojų branduolį. Kompanijoje šiuo metu dirba 690 žmonių.

Edgaras VALECKAS