Uosto rezultatus papuošė baltarusių kroviniai

Latvijos uostų apyvarta išliko nepakitusi, o Estijoje krito kone perpus.

Klaipėdos uostininkams vertinant rekordinę 2017 metų apyvartą – perkrautą 43,17 mln. tonų kiekį, 3 mln. tonų daugiau negu pernai (+7,6 proc., palyginti su 2016 metais) vengiama euforijos ir personalinių nuopelnų pripažinimo. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius Vidmantas Dambrauskas ragina valdžios atstovus nevadinti Klaipėdos uosto nugalėtoju, nesididžiuoti lyderių vaidmeniu ir leisti toliau investuoti į navigacinę kokybę.

Baltarusija skaičiuoja

Pasak V. Dambrausko, konkurencinėje kovoje situacija gali pasikeiti labai greitai dėl vienos grandies padidintų tarifų.

„Kiekvieni metai – nauji iššūkiai. Kuo mažiau bus valdžios kišimosi, kuo mažiau nurodymų, kuo mažiau draskymų, tuo didesnė tikimybė, kad rezultatą išlaikysime ir galbūt padidinsime. Turime gerinti infrastruktūrą, yra darbų, kuriuos būtina padaryti, kad uostas krovinių siuntėjams išliktų patrauklus“, – sakė jis.

V. Dambrausko teigimu, net vienas laivas, neįplaukęs laiku, gali nurėžti visą kontraktą. Todėl ypač svarbu pagilinti uosto įplaukos kanalą. Klaipėdos konkurentai yra Ventspilio ir Rygos uostai, kurie beveik vienodai yra nutolę nuo Baltarusijos gamyklų.

„Šioje kovoje dalyvauja trys grandys: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, privačios kompanijos ir „Lietuvos geležinkeliai“. Jeigu geležinkeliai iškristų „iš orkestro“, mes galime į uostą ir krovos technologijas kiek nori investuoti ir nieko nepasieksime. Tik visi daugmaž vienodai suprasdami tuos pačius dalykus, net panašiai vienodai investuodami, pasiekėm aukštų uosto rezultatų. Manau, kad Klaipėdos uosto sėkmės garantas – rinkos dalyvių vienybė, ko trūko Latvijoje“, – apie 2017 metų uosto veiklą kalbėjo V. Dambrauskas, turintis daugiausia patirties dirbti su Baltarusijos krovinių siuntėjais.

Pasak jo, galima tikėti, galima tuo netikėti, bet Baltarusijos įmonės, netgi valstybinės, nesikiša į politiką. Jos skaičiuoja, kur vežti krovinius yra pigiau ir arčiau. O vertinant Rusijos įtaką kaimyninei šaliai, neturėtume abejoti, kad ji Baltarusiją paveiks, išskyrus naftos produktus, kuriems nukreipti į savo uostus Rusija taiko ekonominius svertus – Baltarusijai parduodamos naftos kainą.

„Visa kita, kas pagaminta Baltarusijoje, bus išvežama per Klaipėdos uostą. Latviai ten irgi sėdi, derasi, todėl mūsų užduotis neleisti kelti kainas ir nestovėti uostui vietoje. Reikia pasimokyti iš svetimų klaidų“, – prognozuodamas 2018 metų apyvartą sakė Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos vykdantysis direktorius.

Laivų mažėjo

Kaip ir ankstesniais metais, didžiausią apyvartos prieaugį lėmė birieji kroviniai – biriųjų trąšų krauta daugiau kaip 19 mln. tonų (+15 proc.). Įspūdingi ir kruizinės laivybos laimėjimai – rekordinis atvykusių keleivių skaičius. Jų atplaukė 74,7 tūkst. – 10 tūkst. daugiau nei 2016 metais, nors pagal 63 atplaukusių laivų kiekį sezonas nebuvo išskirtinis.

Tarp visų uosto rinkliavų iš kruizinių laivų gautos pajamos, 749 tūkst. eurų, sudaro tik 1,76 proc., ir tai nėra naudos rodiklis. Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) vadovo Arvydo Vaitkaus, kruizinės laivybos sukurta pridėtinė vertė Lietuvos ekonomikai siekia 1,6 mln. eurų, nes skaičiuojama, kad kruizinio keleivis, įskaitant ekskursijas, mieste išleidžia vidutiniškai 68 eurus. Šiais metais laukiama 65 laivų ir dar didesnio turistų skaičiaus.

Uosto kapitonas Adomas Alekna pažymi, kad visai laivybai būdingas laivų parametrų didėjimas. 2007 metais į Klaipėdos uostą buvo atplaukę 7918 laivų, 2008 metais – 8346 laivai. Po to kreivė svyruodama leidosi žemyn, 2017 metais didesnė apyvarta pasiekta atplaukus 6568 laivams, 300 laivų mažiau negu 2016 metais.

„Džiaugiamės, kad Klaipėdos uostas šiandien turi tvirtas pozicijas Baltijos jūros regione. O toks rezultatas yra ne vienerių metų kryptingas darbas, laiku ir teisingai pasirinkta uosto strategija. Be abejo, pirmiausia tai yra didžiulis uosto krovos įmonių įdirbis ir nuopelnas, taip pat laiku valstybė investavo į uosto infrastruktūrą – tai ir nauji uosto parametrai, ir naujos konkurencinės galimybės uosto naudotojams“, – teigė A. Vaitkus.

KVJUD duomenimis, 2017 metais uosto veikla valstybės ir savivaldybių biudžetus papildė 768 mln. eurų, o tai yra 56 mln. eurų daugiau nei 2016 metais. KVJUD pajamos padidėjo beveik 6 proc. – iki 59,66 mln. eurų.