Uosto plėtra turi būti naudinga miestui

Vakar Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje lankėsi ne tik susisiekimo ministras R. Masiulis, bet ir aplinkos ministras Kęstutis Navickas. Su Uosto direkcijos vadovybe ir miesto meru jie aptarė uosto plėtros klausimus, miesto ir uosto bendruosius planus.

"Sutarėme, kad bendrieji planai privalo būti rengiami kartu ir turi atitikti tiek uosto, tiek miesto interesus. Suprantame, kad yra daug iššūkių, daug rimtų klausimų. Bet kokiu atveju uosto plėtra turi būti naudinga miestui. Konkrečių klausimų nesprendėme.

Dvi institucijos daro didelį darbą, jų interesus reikia derinti. Proceso sudėtingumas sąlygoja tai, kad stringame. Iki premjero vizito į uostamiestį planuojame dar surengti vieną ar du bendrus posėdžius, kuriuose bus derinami minėti planai", - sakė R. Masiulis.

Aplinkos ministras prisipažino pirmą kartą susipažinęs su uosto planais.

"Aptarėme, kokios gali būti rizikos ir grėsmės aplinkosaugos srityje. Gavau sąrašą užduočių, kurias grįžęs aptarsiu su specialistais. Iškyla teisinio reguliavimo dalykai, jūros kranto apsaugos įstatymo klausimai ir kt. Manau, turėsime atsižvelgti į specifiką, susijusią su uosto plėtra. Mes esame pasirengę ieškoti sąlyčio taškų, kad miesto, uosto ir valstybės poreikiai būtų suderinti", - sakė K. Navickas.

"Planai rengiami du. Bet miesto ir uosto koncepcijos privalo sutapti. Mes siekiame savo planą pasitvirtinti iki metų pabaigos. Manau, verta paaukoti porą mėnesių dėl gero rezultato. Mes turime konkretizuoti prieigos taškus prie išorinio uosto, nes tai jautrus klausimas Melnragės gyventojams", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Jis abu uosto plėtros variantus, kurie numato išorinio uosto statybą, vertina kaip adekvačiai vienodus. Renkantis vieną iš jų uoste pasiekiami norimi gyliai, tačiau nenumatoma pietinės uosto dalies plėtra, kuri patraukli ir miestui. Formuojant naujas žemes atsiras galimybė statyti valčių prieplauką. Uosto direkcijos vadovo manymu, neformuoti tos teritorijos būtų nusikaltimas valstybės mastu.

"Labai svarbus dalykas, ar mes orientuojamės į tempą, ar siekiame rezultato. Jeigu atėjus į finišo tiesiąją maksimalioji alternatyva būtų tvirtinama Vilniuje neturint miesto pritarimo ir suderinimo, tai būtų tiesioginio valdymo įvedimas Klaipėdos mieste. Manau, iki to tikrai neprieisime. Kategoriško prieštaravimo maksimaliai alternatyvai, kurią renkasi uostas, nėra, daugelis dalykų yra suderinama", - sakė V. Grubliauskas.

Pasak mero, jeigu uostui suteikiamas svarbaus valstybinio objekto statusas, tada turi būti ir visų galimų pasekmių miestui suvaldymo paketas, turint omenyje ir ekonomines, ir apsaugines priemones.

"Pirmas žingsnis turėtų būti valstybės deklaracija įvardinant tą objektą turint tam tikrą statusą. Tada visi siekiame bendro tikslo, kaip tai buvo daroma statant SGD terminalą", - sakė meras.