Uosto metų planuose - rekordinės investicijos

Sausį Klaipėdos uoste buvo perkrauta 2,88 mln. tonų krovinių - 9,4 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Priežastys - objektyvios, tad, nepaisant mažesnių nei norėtųsi rezultatų, situacija nėra dramatizuojama.

KVJUD Rinkodaros ir administracijos direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, labiausiai mažėjo birių trąšų krovos apimtys, mat Baltarusijos kalio trąšų gamintoja "Belaruskalij" kol kas nesudarė sutarčių su Indijos ir Kinijos kompanijomis - derybos dar vyksta. Pernai šiuo metu jau vyko krova, eksportas buvo stabilus. Kada jis bus atnaujintas - prognozuoti sudėtinga. A. Drungilas prisiminė, kad 2009-aisiais analogiškos sutarys buvo sudarytos tik liepą.

Cukraus žaliavos krovos rodiklis sausį buvo nulinis, mat jų nestokojama pernai sulaukus gero derliaus Lietuvoje, Baltarusijoje bei Rusijoje. Krovinių, gabenamų ro-ro tipo laivais, sumažėjo, nes Rusija gavo daugiau leidimų tranzitui per Lenkiją.

Finansinis iššūkis

Sausį Susisiekimo ministerijos kolegijoje patvirtintas KVJUD strateginis planas 2012-2014 metams bei šių metų biudžetas.

Anot KVJUD vadovo Eugenijaus Gentvilo, šie metai finansiniu požiūriu bus vieni sudėtingiausių dėl investavimo apimties. Ji numatyta rekordiškai didelė - 291 mln. litų. Tikimasi, kad faktinė apimtis sieks 250 mln. litų. Mastelį vaizdžiai iliustruoja 2013-ųjų prognozės: tuomet planuojamos 140 mln. litų investicijos.

"Šiemet turime tęsti daug jau pradėtų projektų, pavyzdžiui, įgyvendinti uosto kanalo gilinimo-platinimo sutartyje numatomus darbus, ir imtis naujų, kurie pagal projektų atrankos komisijos vertinimus buvo įtraukti į sąmatą", - komentavo E. Gentvilas.

Kadangi yra numatyta, kad uosto direkcija gauto pelno dalį turės atiduoti į valstybės biudžetą, planuojama ir skolintis. Strateginiame plane šiais metais numatytas 66 mln. litų skolinimosi limitas.

"Tačiau ir skolinamos lėšos neužtikrina visų potencialių atsiperkančių projektų finansavimo - tikimės, kad bus gauta daugiau europinių fondų lėšų Keleivių ir krovinių terminalo statybai. Tai leistų atpalaiduoti keliolika milijonų litų - juos būtų galima skirti programoms, kol kas liekančioms po limito brūkšniu", - reaguodamas į uosto kompanijų nepasitenkinimą, kad ne visi projektai sulaukia finansavimo, sakė vadovas.

Tikimasi, kad vienu iš projektų, šiemet sulauksiančių finansavimo, bus 67 ir 68 krantinių, kurių operatorė yra jūrų krovinių kompanija "Bega", rekonstrukcija. Dabar vyksta konkursas techniniam rekonstrukcijos projektui parengti, o antrojoje metų pusėje tikimasi pradėti rangovo parinkimo konkursą.

"Projektas atrinktas, tačiau kol jis nėra įtrauktas į pajamų-išlaidų sąmatą, dvišalės sutarties su kompanija negalime pasirašyti", - komentavo E. Gentvilas.

Verslas valstybės lėšomis?

Uosto vadovas metė akmenuką į statomo Keleivių krovinių terminalo daržą - esą direkcijos juntamas spaudimas pasirašyti dvišalę sutartį primena metų senumo klausimą, kokia laivybos kompanija taps terminalo operatore.

Viliamasi, kad naujas rinkos žaidėjas didintų Klaipėdos uosto potencialą, tačiau pernai, anot E. Gentvilo, nuskambėjo mintis, jog terminalo operatorė galėtų tapti "DFDS Seaways". Šis pasvarstymas uosto vadovo nenudžiugino, maža to, jo teigimu, situacija kvepia prokuratūra.

"Nejau direkcija investuos apie 170 milijonų litų, skaičiuojant su visomis papildomomis išlaidomis, vien tam, kad "DFDS Seaways" iš Tarptautinės jūrų perkėlos persikeltų į naujai statomą terminalą, šitaip pagerindama savo veiklos sąlygas? "Biznis" negali būti daromas valstybės lėšomis.

Dvišalės sutarties projektas parengtas, bet mes paprašėme, kad terminalas pateiktų deklaraciją apie turimą ketinimų protokolą su kita laivybos kompanija. Praėjo dešimt dienų - terminalas tokios deklaracijos nepateikė. Nuogąstauju, kad rasti partnerių jie nesugeba, ir nieko naujo uoste, kalbant apie ro-ro linijas, neturėsime", - kalbėjo E. Gentvilas, pridūręs, kad dabartinės investicijos jau padidino Keleivių ir krovinių terminalo akcijų vertę, kuri pernai buvusi minimali.

Miestui - didesnė pyrago dalis

Žinia, dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybų Klaipėdoje numatytos įvairios kompensacijos miestui: lėšos Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcijai, naujo miesto pietinio aplinkkelio statyboms, Klaipėdos pilies bastionų komplekso atkūrimui, 50 m ilgio baseino ir sveikatingumo centro statyboms.

Reikalingas lėšas planuojama gauti iš 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų bei uosto. Tad Susisiekimo ministerijai buvo nurodyta pateikti Uosto įstatymo pataisas, parengtas atsižvelgus į uostui numatytą įpareigojimą investuoti ne tik į privažiavimo kelius, bet ir skirti savo pelno lėšų kitiems miesto socialiniams ekonominiams projektams.

Uosto vadovas su šia idėja nesutiko motyvuodamas tuo, kad konkuruojantys uostai analogiškų prievolių neturi.

"Todėl buvo sutarta, kad ta pelno dalis, kurią Vyriausybė gaus iš mūsų, bus skaidoma į dvi dalis - vieną skiriant Vyriausybės numatytiems reikalams, kitą - miesto projektams. Šitaip padidės Uosto direkcijos indėlis į miesto reikmes, - sakė E. Gentvilas. - Kartu miestas tampa suinteresuotas, kad uostas turėtų pelno, tai užprogramuoja darnų bendradarbiavimą."