Uosto kursas - naujos teritorijos ir didesnė pridėtinė vertė

Visų Ispanijos uostų, tiek Barselonos, tiek Valensijos etc., direkcijos moka tą patį mokestį - 8 proc. nuo pelno, tačiau ne į valstybės biudžetą. Ne visi šios šalies uostai dirba pelningai, tad kai kurie jų yra išlaikomi iš tų mokesčių.

4 proc. sudaro uostų solidarumo mokestis, kuris paskirstomas tarp visų uostų, o likę 4 proc. yra mokestis, skirtas išlaikyti uostų administraciją, kuri administruoja visus Ispanijos uostus, panašiai kaip mūsų Lietuvos saugios laivybos administracija.

Klirensas mažesnis

Leistina maksimali laivų grimzlė Barselonos uoste įvairi. Pavyzdžiui, konteinerių terminale ji - 16,5 m, stacionariame, t. y. krante įrengtame, suskystintųjų gamtinių dujų terminale - 14 m. Klirensas (atsarga nuo laivo apačios iki dugno) yra 40-50 cm.

Barselonos uostas užnešamas labai nedaug, sąnašos jame atsiranda iš esmės dėl laivų sraigtų darbo, tad jos valomos gana retai. Todėl ir uosto klirensas labai nedidelis. Klaipėdos uostas yra nuolatos užnešamas, tad klirensas jo laivybos kanale - 1,5 m, o prie krantinių - 1 m.

KONTEINERIAI. Barselonos uoste yra du konteinerių terminalai, kurie šiuo metu plečiami tiek, kad jų pajėgumas siektų 5 mln. TEU.

Barselonos uoste per metus kraunama daugiau kaip 45 mln. tonų krovinių, jo pajamos per metus - 155 mln. eurų. Konteinerių krova per metus - apie 1 mln. 900 tūkst. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Pavertus tonomis, konteinerizuoti kroviniai sudaro apie 20 mln. t, t. y. šiek tiek mažiau nei pusę visos uosto krovos. Uostas turi du konteinerių terminalus, kurie šiuo metu plečiami, kad jų pajėgumas siektų 5 mln. TEU. Skystų krovinių kraunama apie 10 mln. t, o likę yra generaliniai, birūs kroviniai etc. Vadinamojo "transšipmento" (krovinio perkrovimas iš laivo į laivą) paslaugų Barselonoje labai mažai, didžiąją uosto apyvartos dalį sudaro importuojami ir eksportuojami kroviniai. Beje, šiame uoste yra lengvųjų automobilių krovos terminalas, tokio terminalo Klaipėda neturi.

Klaipėdos uoste per metus perkraunama beveik 37 mln. t, pajamos sudaro apie 55 mln. eurų. Ispanų uostas yra šiek tiek didesnis už Klaipėdos uostą ir jo pajamos triskart didesnės.

Beje, kaip ir Klaipėdos, taip ir Barselonos uostas rengiasi tenkinti laivų bunkeriavimo dujomis poreikį, kai tik jis atsiras. Šiandien jau yra indikacijų, kad tokios laivybos linijos kaip "China Shipping Company" užsako statyti didžiulius laivus konteinervežius, galinčius gabenti 18 tūkst. TEU, jau su dujomis varomais varikliais.

DUJOS. Stacionarus suskystintųjų gamtinių dujų terminalas Barselonos uoste.

"Perkėlė" upę

Barselonos uosto direkcijos strateginis planas - plėsti uosto teritoriją ir padaryti ją tinkamą kuo didesnei pridėtinei vertei kurti. Pirmas uždavinys - didinti uosto ir logistikos teritorijas, antras - sukurti efektyvią jungtį su žemynu (išvystyti geležinkelius, kelius), trečias - orientuotis į klientą (turimas omenyje konkurencingumas, paslaugų kokybė, produktyvumas, efektyvumas, darbo našumas).

Barselonos uoste nemažai iš vandens "atkovotų" teritorijų, pastatyti nauji bangolaužiai, paruoštos vietos, kurios bus pritaikytos naujam verslui, o senąjį uostą stengiamasi "pripratinti" prie nūdienos poreikių.

Ispanai netgi pasuko upės vagą 1,5 km, kad turėtų naują teritoriją, kurią galėtų panaudoti uosto reikmėms. Netoli jos yra tarptautinis oro uostas, tad toje vietoje atsirado savotiškas logistikos "hubas", krovinių paskirstymo centras. "Ispanai "pernešė" visą upę pusantro kilometro, o mes augalų negalime persodinti", - juokavo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas.

Terminalai - savo traukinius

Ispanai daro viską, kad uostas galėtų eiti kuo giliau į žemyną, t. y. pritraukti net tuos krovinius, kurie tradiciškai buvo gabenami per Antverpeną (Belgija), Roterdamą (Nyderlandai). Šioje srityje iš esmės puikiai pasitarnauja konteineriniai traukiniai. Kuo daugiau konteinerinių traukinių jungčių, tuo giliau galima įeiti į žemyną, tuo didesnis teritorijos, iš kurios galima pritraukti krovinių, spindulys.

Ispanai, ko gero, pasinaudos susidariusia situacija perimti krovinius iš Šiaurės Europos. Mat iki Barselonos atgabentus konteinerius 1 km gabenti sausuma yra pigiau nei pridėti po 1 eurą ir plukdyti aplink Europą iki Hamburgo ar Antverpeno.

Beje, Barselonoje patys terminalai, tokie kaip Lietuvos uoste esantis Klaipėdos konteinerių terminalas, paleidžia savo traukinius, siekdami pritraukti kuo daugiau krovinių. Dažniausiai laivybos kompanijos, turinčios laivybos linijas, tokios kaip MSC, turi savo traukinius, t. y. valdo visą logistikos grandinę.

Lietuvoje tai padaryti vargu ar būtų įmanoma, nes geležinkeliai yra vienose rankose, t. y. AB "Lietuvos geležinkeliai". Tiesa, UAB "AAA Intermodal" paleido konteinerinį traukinį į Maskvą, bet ji neturi savo terminalo Klaipėdos uoste.

Per anksti pulti

"Norėčiau, kad taip, kaip dirba Barselonos uostas, dirbtų ir Klaipėdos uostas. Galima sakyti, kad mūsų uostas dirba bent jau ne blogiau, nes jis turi ne smarkiai mažesnę apyvartą, nors vartotojų rinka už uosto tvoros yra kur kas mažesnė. Mūsų strateginis planas irgi turėtų būti toks pat kaip ispanų. Turėtume mieste ir aplinkui jį ieškoti teritorijų, kurias būtų galima panaudoti kuriamam verslui, susijusiam su transportu, uostu. Tada uoste būtų generuojama didesnė pridėtinė vertė. Mes panašiai ir dirbame.

Išvalėme ir išplėtėme teritoriją, pastatėme naują Centrinį Klaipėdos terminalą (CKT) ir paruošėme vietą naujam verslui. Dabar tiesiame jungtį, rengdami Baltijos pr. ir Minijos gatvės sankryžą. Dar nepadarėme antros užduoties, o jau esame kaltinami, kad neįvykdėme ir trečios - susilaukėme daug kritikos, kad CKT nėra naujos laivybos linijos. Ji tikrai bus. Klaipėdoje daugiau tokios infrastruktūros pasiūlyti klientams negalime. Reikia tik sulaukti, kada atsiras naujas verslas naujoje teritorijoje, dar per anksti pulti", - sakė A. Drungilas.

Valstybė - arčiau verslo

Barselonos uosto direkcija turi 500 darbuotojų. Iš jų daugiau kaip 200 žmonių darbas yra susijęs su uosto, navigacijos saugumu, nes Barseloną aplanko daug kruizinių laivų, nemažai keleivių, t. y. oro ir vandens policijos pareigūnai priklauso Uosto direkcijai, kaip ir uosto kapitono tarnyba.

250 žmonių yra uosto administracijos darbuotojai, kurie rūpinasi infrastruktūros statyba etc. Klaipėdos uosto direkcijoje dirba perpus mažiau darbuotojų ir jų atlyginimai triskart mažesni nei Barselonos uosto direkcijos darbuotojų.

Ispanai sukūrė daug pagalbinių tarnybų, kurios padeda uosto direkcijai labiau integruotis į verslą. "Valstybė turi būti arčiau verslo. Manau, į tai ateityje reikėtų orientuotis ir mums. Kurdami infrastruktūrą mes sudarome sąlygas verslui vystytis. Jis plėtojasi ne tik transporto srityje, atsiranda ir pagalbinių verslų, aptarnaujančių transportą. Sinergijos dėka sukuriama didelė pridėtinė vertė. Lietuvoje transporto indėlis į BVP, palyginti su kitomis Europos valstybėmis, labai didelis - apie 13 proc.", - kalbėjo A. Drungilas.