Uosto kompanijų norai kainuos beveik milijardą litų

Šiemet rugsėjį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje priimtas istorinis sprendimas - nuo šiol Uosto direkcija investuos lėšas į uosto kompanijų nuomojamų teritorijų infrastruktūrą tik pasirašius dvišales sutartis, t. y. tik esant abipusiams įsipareigojimams.

Praėjusį penktadienį į pirmą posėdį susirinkę komisijos nariai, tarp kurių yra ir Susisiekimo ministerijos, ir audito kompanijos, ir Uosto direkcijos atstovų, svarstė, kurių uosto kompanijų pateiktos paraiškos turi būti įtrauktos į 2012-2014 metų Uosto direkcijos strateginius investicinius planus.

Galutiniai sprendimai dar nepriimti, tačiau posėdžio metu jau palaiminti keturių kompanijų prašymai. Kitos dar turės atsakyti į papildomus užklausimus. Mat stambesnės kompanijos prašo ne vienos investicijos, bet 8-12 ir į įvairius objektus, todėl iš karto priimti sprendimą sunku.

2012 m. Uosto direkcijos investicijų programa turi būti parengta lapkritį, todėl patikslinti prašymus kompanijoms reikės iki spalio 18 d. Vėliau naują paraišką bus galima pateikti ir kitų metų vasarį.

Du prašymai atmesti

"Iš principo uosto kompanijos labai gerai suprato, ko mes norime. Prašome patvirtinti, kokį krovinių srautą planuojama pritraukti. Noriu pasakyti, kad, ko gero, nebus nė vienos kompanijos, kurios naudojamai teritorijai nebus skirta jokių investicijų", - sakė E. Gentvilas.

Beje, vienos kompanijos, kuri nesinaudoja teritorija prie krantinių, tik nuomoja žemę sandėliams, paraiška nebus tenkinama. Kadangi AB "Smiltynės perkėla" paprašė investuoti ne į uosto infrastruktūrą, o į tiltelius, kurie yra kompanijos turtas, jos prašymas taip pat atmestas.

Kompanijų pageidaujamų investicijų vien tik į jų naudojamų teritorijų infrastruktūrą suma - beveik milijardas litų, t. y. 971 mln. Lt. Žinoma, objektai būtų statomi ne per vienerius metus, kai kurie persikeltų net į 2016-uosius. Didžioji dalis projektų būtų įgyvendinama 2012-2014 m.

Šių metų rugsėjį Uosto direkcija surinko 11,8 mln. Lt rinkliavų, o nuo metų pradžios - 109 mln. Lt. Vidutiniškai per mėnesį surenkama 12 mln. Lt. Palyginti su pernykščiu rugsėju, pajamų gauta 15 proc. daugiau, o su devyniais mėnesiais - 17 proc. daugiau. Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktoriaus-vyriausiojo finansininko Martyno Armonaičio manymu, kitąmet tokio spartaus pajamų augimo nebebus, tačiau jis tiki, kad uosto kompanijų pageidavimus bus galima patenkinti turint omenyje, kad direkcija dar turi ir nepanaudotų lėšų likučių.

Koją kiša ES lėšos

E. Gentvilo teigimu, investicinių planų Uosto direkcija ir šiemet neįvykdys. Koją vėl pakiš tai, kad planuojamų Europos Sąjungos (ES) paramos pinigų negalima mažinti. Nors dar nenuspręsta, kiek ES skirs lėšų Klaipėdoje statomam keleivių ir krovinių terminalui ir ar apskritai jų skirs (planuojama, kad bus gauta apie 50 proc., t. y. 47 mln. Lt), kol kas jis statomas tik Uosto direkcijos lėšomis ir iš ES dar negauta nė cento.

Beje, buhalteriniu požiūriu noras gauti ES lėšų, kuris įtrauktas į planus, traktuojamas kaip ES lėšų nepanaudojimas. Nors šių metų antrą ketvirtį Uosto direkcijos investiciniai planai visų kitų parametrų atžvilgiu įvykdyti, dėl ES paramos nepanaudojimo uosto direktoriams atlyginimai buvo sumažinti 20 proc.

"Kadangi iš ES mes negavome nė cento, klausimas dar tebesvarstomas Briuselyje, tai, žinoma, absurdas, bet yra taip, kaip yra", - sakė E. Gentvilas.

Nepaisant to, jis tikisi, kad šiemet į uosto infrastruktūrą bus investuota tiek, kiek dar niekada nebuvo investuota per metus - 160 mln. Lt. Vien tik Danijos kompanija "Rhode Nielsen", rugsėjį pradėjusi uosto kanalo tobulinimo darbus, kas mėnesį turėtų panaudoti po 5 mln. Lt.