Kurį laiką Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai sunkiai sekėsi organizuoti sąnašinių nuosėdų išvalymo iš uosto akvatorijos darbus. Pagaliau konkursą laimėjusi Danijos kompanija "Rohde Nielsen" pagal eksploatacinių valymo darbų sutartį išsiurbė daugiau kaip 360 tūkst. kub. m sąnašinio grunto. Šiuo metu dar atliekami paskutiniai valymo darbai prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) naudojamų 8-9 krantinių esančiame laivų apsisukimo baseine. Dar liko išsiurbti apie 18 tūkst. kub. m grunto.
Kompanija "Rohde Nielsen" jau įgyvendino ir laivybos kanalo tobulinimo projektą. Darbai atlikti beveik visuose baruose, išskyrus prie 144 krantinės. Ten narai turi nuplauti prie metalinių įlaidų prikibusį moreninį gruntą. Įgyvendinant šį projektą iškasta per 417 tūkst. kub. m grunto. Šis projektas kainavo per 14,5 mln. Lt. Daliai darbų dar nėra surašyti aktai.
Pagaliau šiemet pradėtas įgyvendinti ir didysis Klaipėdos uosto laivybos kanalo tobulinimo ir platinimo projektas, kainuosiantis 129,5 mln. Lt. Atlikus šiuos darbus gylis kanale nuo 10 krantinės iki įplaukimo į Malkų įlanką bus 14,5 m, kanalas bus išplatintas iki 150 m pločio, platinant iš abiejų kanalo pusių po 12,5 m. Tada Lietuvos uostas bus praktiškai pasiruošęs priimti bet kokius "Postpanamax" tipo laivus, turinčius 13 m grimzlę.
Įgyvendinant šį projektą jau iškasta 1 mln. 622 tūkst. kub. m. grunto. Šiuos darbus atliekanti Olandijos kompanija "Van Oord Dredging and Marine Contractors BV" anksčiau dirbo sparčiau - kasė dvi technikos priemonės, o šiuo metu beliko tik žemkasė "Goliath", turinti ekskavatorių. Uosto direkcija tikisi, kad rudenį, kai į Klaipėdos uostą vėl atplauks žemsiurbė "Utrecht", darbo našumas šiame darbų fronte padidės. Ir dabar olandai per dieną vidutiniškai iškasa apie 16 tūkst. kub. m grunto ir visiškai vykdo sutartį, kurioje numatyta paros našumo norma - 15 tūkst. kub. m.
Beje, su ta pačia Olandijos kompanija buvo pasirašyta sutartis ir dėl gilinimo darbų prie 142-143A krantinių pietinėje uosto dalyje. Pagal parengtą projektą buvo numatyta šiame bare iškasti 110 tūkst. kub. m grunto, tačiau, įvykus tam tikriems pokyčiams, būtino iškasti grunto kiekis sumažėjo iki 92 tūkst. kub. m. Tad tikimasi šiame bare šiek tiek sutaupyti pinigų.
Dėl SGD terminalo
Uosto direkcija turės atlikti darbus, susijusius su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba. Jau ruošiamasi skelbti konkursą dėl gilinimo darbų atlikimo. Rugpjūčio 13 d. buvo gautas techninis projektas dėl iškastino grunto kiekio. Pagal jį iškasamo grunto kiekis sudarys 1 mln. 566 tūkst. kub. m. Dabar šis projektas bus siunčiamas ekspertizei, be to, dar ir patys Uosto direkcijos specialistai tikrins, ar nėra padaryta kokių nors klaidų.
Kiek kainuos šie gilinimo darbai, kol kas sunku pasakyti. Jeigu 1 mln. 200 tūkst. ar daugiau kub. m sudaro smėlėtas gruntas, kurį galėtų nusiurbti žemsiurbė "Utrecht", gilinimo darbų kaina būtų mažesnė. Jeigu dabartinė iškasto grunto kaina nepakistų, t. y. už 1 kub. m grunto būtų mokama 29,5 Lt, tai gilinimo darbai kainuotų apie 47 mln. Lt.
Šiuo metu prie Kiaulės Nugaros salos, prie kurios rengiamasi statyti SGD terminalą, gyliai, pasak Uosto direkcijos Infrastruktūros departamento vadovo Vidmanto Paukštės, yra labai įvairūs: nuo Kuršių nerijos šlaitų pusės yra nuo 5 iki 14,5 m, kitur - nuo 10 iki 14,5 m. Dar atskirai bus iškasta duobė toje vietoje, kurioje stovės laivas dujovežis, t. y. po laivu bus 16 m gylis. Ta duobė atliks gaudyklės, kaupsiančios sąnašas, vaidmenį. Šiuo metu gylis toje vietoje - nuo 4,5 iki 10 m.
Nori atlikti eksperimentą
Darbai prie Kiaulės Nugaros turi būti pabaigti kitų metų birželį. Su šiuo projektu yra susiję ir tam tikri papildomi darbai. Iki šiol gilinant uosto akvatoriją iškastas gruntas buvo plukdomas į Baltijos jūrą ir gramzdinamas tolimajame dampingo rajone, nuo uosto vartų nutolusiame maždaug 20 km. Šiuo metu rengiamasi pradėti atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir įsitikinti, ar nebūtų galima gramzdinti to grunto artimajame dampinge, esančiame už 10 km nuo šiaurinio molo. Esant tokiai galimybei būtų sutaupyta šiek tiek šiam projektui skirtų lėšų.
Pasak V. Paukštės, gavus teigiamą atsakymą, būtų atliekamas eksperimentas, t. y. bandomasis gramzdinimas. Visus metus būtų stebima, kokį poveikį grunto dalelės daro aplinkinėms teritorijoms.
Kokios uosto ribos?
Šių metų Uosto direkcijos sąmatoje jau yra numatyta lėšų studijai dėl tolesnių gilinimo darbų uoste parengti. "Mes pasirengėme techninę užduotį, kurią suderinome su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, ir artimiausiu metu skelbsime konkursą šiai užduočiai atlikti. Studija nagrinės maksimalias gilinimo galimybes. Bus atliktas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, parengtas plėtros planas. Pradėsime nuo išorinio kanalo ir eisime iki pat "Natura 2000" teritorijos. Studija analizuos, iki kiek uostas gali būti pagilintas, kiek gali būti išplatintas laivybos kanalas, ir ar tai apsimoka daryti. Paprasčiau pasakius, bus nustatytos uosto ateities ribos. Maždaug už metų ir kelių mėnesių tikimės sužinoti, ką turėsime daryti ateityje", - sakė V. Paukštė.
Rašyti komentarą