Uosto direkcijai – teisminių ginčų maratonas

Šiais metais buvo vykdomi didelės apimties ir vertės objektų statybos konkursai, kuriuos apskundė konkursų dalyviai.

Didžiausios apimties ir vertės, žinomiausio bei iš dalies Europos Sąjungos finansuojamo objekto "Keleivinių ir krovininių keltų terminalo infrastruktūros įrengimas“ atviras konkursas užsitęsė, nes jis buvo apskųstas. Šį konkursą apskundė pagal preliminarią pasiūlymų eilę 4 vietoje esantis dalyvis "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft".

Taip pat apskųstos kitos dvi puikiai žinomos viešųjų pirkimų procedūros – objekto "Krantinės Nr.143 A statyba ir kranto tvirtinimas Malkų įlankoje: III statybos etapas – krantinės Nr. 143 A likusios dalies statyba; IV statybos etapas – kranto tvirtinimas Malkų įlankoje“ statybos darbai bei objekto "Krantinės Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravimas, numatant I, II, III statybos etapus Klaipėdoje. II statybos etapas – krantinės Nr. 8 pietinės dalies (90 m) rekonstravimas. III statybos etapas – krantinės Nr. 9 rekonstravimas. (I statybos eilė)“ statybos darbai.

Abiem šiais atvejais viešųjų pirkimų procedūras apskundė konkurse mažiausią pasiūlymo kainą pateikusios bendrovės, kurių pasiūlymai atmesti, kaip neatitinkantys minėtų atvirų konkursų reikalavimų. Pirmuoju atveju – RUAB "Lokys“, antruoju – RAB mokslinė gamybinė įmonė "Šelf“.

Visų paminėtų apskųstų viešųjų pirkimų procedūrų tolesnė eiga buvo analogiška. Klaipėdos apygardos teismui gavus konkurso dalyvio ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų, buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytos visos viešojo pirkimo procedūros.

Šiais atvejais Uosto direkcija apskundė Klaipėdos apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir Lietuvos apeliacinis teismas tenkino Uosto direkcijos atskirąjį skundą bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Vėliau visų trijų ieškovų ieškiniai buvo išnagrinėti pirmosios instancijos Klaipėdos apygardos teisme ir atmesti.

Sutartys dėl krantinės Nr. 143 A statybos ir krantinių Nr. 8 ir Nr. 9 rekonstravimo bus pasirašomos artimiausiu metu, nors jas buvo galima pasirašyti dar šių metų rugpjūčio mėnesį.

Įgyvendinant visus tris paminėtus objektus, 2010 metais buvo planuojama panaudoti 55 mln. litų. Minėtų planų, deja, nepavyko įgyvendinti, nes tam numatytą laiką teko skirti Uosto direkcijos priimtų sprendimų teisingumui ir teisėtumui teisme įrodinėti.

"Nors Uosto direkcija ir laimėjo šiuos teismo procesus, bet iš esmės prarado daug laiko, kuris vykdant investicijų programą yra ypač svarbus. Vaizdžiai tariant, "skundikai“ niekuo nerizikavo šiais konkrečiais atvejais. Vadinasi, galima skųsti nebijant jokios bausmės ir atsakomybės. Vienintelis džiuginantis aspektas yra tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama, kaip pagreitinti teismo bylų, susijusių su viešųjų pirkimų apskundimais, nagrinėjimo terminus“, – teigė uosto generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.

Šiais metais Uosto direkcija ne tik gynė savo teisėtus interesus, atsakydama į viešųjų pirkimų procedūrų apskundimus, bet ir buvo ieškovė. Visuomenei labiausiai žinomas atsakovas, kuriam buvo reiškiami didžiausi piniginiai reikalavimai, buvo UAB "Klaipėdos hidrotechnika“.

Minėtai bendrovei 2010 m. buvo pateikti net 6 ieškiniai. Visi jie buvo išspręsti Uosto direkcijos naudai. Ieškiniai buvo pateikti dėl bendrovės netinkamo prievolių vykdymo pagal rangos sutartį (dėl eksploatacinių uosto akvatorijos dugno valymo darbų ir atviroje jūroje), dėl netesybų už netinkamą prievolių vykdymą pagal statybos rangos sutartį (dėl gilinimo darbų atlikimo), dėl skolos už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomą bei uosto rinkliavas, dėl delspinigių už praleistus arba uždelstus mokėjimus. Bendra visų šių ieškinių priteista suma (įskaitant ir žyminius mokesčius bei advokatų paslaugas) sudaro 2 mln. 525 tūkst. 257 Lt.