Uosto direkcija užsispyrė taupyti valstybės pinigus

Per pirmą šių metų pusmetį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija organizavo keturis didžiulius konkursus, kurių kiekvieno darbų skaičiuojamoji vertė viršijo 20 mln. litų. Buvo renkami rangovai statyti keleivių ir krovinių terminalo pirsą ir krantines, 143A krantinę prie UAB Klaipėdos konteinerių terminalo, pirsą prie jūrų krovos kompanijos "Bega" nuomojamos teritorijos, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje esančioms 8-9 krantinėms rekonstruoti.

Apskaičiuota, kad palyginti su skaičiuojamosiomis kainomis, vien per šiuos 4 konkursus Uosto direkcijai pavyko sutaupyti 110 milijonų litų. Be to, dar buvo daugybė smulkių rangos darbų konkursų, kurių kiekvieno darbų skaičiuojamoji vertė - 1-5 mln. Lt. Per juos sutaupyta dar 10 mln. Lt.

Apie tai kalbėjomės su Uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Eugenijumi Gentvilu.

Kas tai lėmė tai, kad pavyko sutaupyti 120 mln. Lt ir kam dabar daugiausia klius tų sutaupytų pinigų?

Reikia pripažinti, kad rinkoje kainos krenta, statybos kompanijos veržiasi į konkursus ir numušinėja kainas. Tačiau mes sąmoningai didinome konkurenciją, rašėme laiškus į įvairias užsienio ir Lietuvos kompanijas. Konkursų, kurių kiekvieno darbų vertė - per 5 mln. Lt, vykusių nuo 2005 iki 2009 metų, vidutinis dalyvių skaičius buvo du. Yra buvę ir tokių atvejų, kad dalyvaudavo du dalyviai ir abiejų savininkas buvo tas pats. Tai, žinoma, juokinga konkurencija. Dabar tokiuose konkursuose vidutinis dalyvių skaičius - 5,6. Kompanijos nebūna susijusios tarpusavyje, akivaizdu, kad nebesitariama ir dėl kainų.

Tie 120 mln. Lt sutaupytų lėšų bus panaudoti toliau vykdyti ilgametei investicinei programai. Pavyzdžiui, statysime užteršto grunto aikštelę, 139 krantinę, tobulinsime laivybos kanalą, vykdysime didžiuosius kanalo gilinimo darbus, kurių metu reikės iškasti 2 mln. kub. m grunto ir kuriems tikimės Europos Sąjungos (ES) pinigų.Rekonstruosime 7-8 krantines, pirmiausia tvarkysime pusę 8-os ir 9-ą, o paskui - pusę 8-os ir 7-ą krantines.

O kam daugiausia reikės pinigų?

Didžiausią pinigų dalį vis dėlto teks sukišti į uosto dugną. Man apmaudu, kad buhalterijos požiūriu yra neskaičiuojamos Uosto direkcijos investicijos į dugno sąnašų valymo darbus. Jie traktuojami tik kaip esamos būklės palaikymo darbai, kurie finansiniu buhalteriniu požiūriu neskaičiuojami kaip investicijos. O uosto krovos kompanijos viską priskaičiuoja investicijoms, užtat lyginant privataus kapitalo ir Uosto direkcijos investicijas, atrodo, kad pastaroji investavo mažokai. Nuolatiniams dugno valymo darbams mes išleidžiame kasmet po 10 mln. Lt. Per 20 metų jie jau kainavo beveik 200 mln. Lt, tačiau tai traktuojama ne kaip naujos kokybės sukūrimas, o kaip esamos kokybės palaikymas.

Ar ne per daug jūs į tą dugno, kurio niekas negali patikrinti, valymą sukišate pinigų?

Tikiu, kad buvo per daug sukišta, bet neturiu įrodymų. Milžiniška problema - atliktų dugno darbų kokybė, bet ji ateina iš ankstesnių laikų. UAB "Klaipėdos hidrotechnika" pripažįsta, kad atliekant gilinimo darbus nebuvo pasiektas projektinis gylis. Kaip Uosto direkcijos vadovas privalau ginti jos finansinius interesus, jeigu darbai nepadaryti - jau vyksta ikiteisminis tyrimas. Dėl to, kad nepriduoti dugno gilinimo darbai, sulaikyta 3,9 mln. Lt suma. Iš 10 sutarčių, kurias buvome sudarę su UAB "Lokys" ir "Klaipėdos hidrotechnika", aštuonios yra nutrauktos pabaigus arba nepabaigus darbų.

Šiandien nemanau, kad yra problemų. Mes galime patikrinti dugną: ir narai buvo siųsti, ir sonarais dugnas nufotografuotas. Jau niekam nekyla abejonių dėl valymo darbų kokybės.

Sakoma, kad jūs pradėjote skriausti Lietuvos kompanijas, atimate iš jų užsakymus.

Kaip manote, kodėl lietuviškos kompanijos neieško darbo užsienyje? Atsakau, todėl, kad jos nėra pakankamai stiprios. Aš patyriau lietuvių statybininkų spaudimą. Prašiau, kad pasiūlytų lietuviškas kompanijas, galinčias atlikti hidrostatybos darbus uoste. UAB "Klaipėdos hidrotechnika" būklė tokia, kad su ja dirba 5 antstoliai. Vien tik man žinomi 28 šios bendrovės turto, kurio vertė nuo 10 tūkst. iki 10 mln. Lt, areštai. Uosto direkcijai iš šios įmonės teismų sprendimais jau priteisti delspinigiai už ankstesnių sutarčių nevykdymą. UAB "Lokys" turi reorganizuojamos įmonės statusą, kuris riboja jos galimybes. Vokietijos bendrovė "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" registruota Klaipėdoje, bet lietuviai statybininkai šaukia, kad E. Gentvilas pataikauja vokiečiams. Lieka tik UAB "Hidrostatyba". Kai kas turbūt labai norėtų, kad mes dirbtumėme tik su ja, ignoruotume rinką, faktą, kad Lietuva yra ES narė, turinti tarptautinius įsipareigojimus atverti savo rinkas. Nesiruošiu dirbti tik su viena kompanija.

Rugpjūtį skelbsime atvirą konkursą uosto laivybos kanalo tobulinimo darbams atlikti, reikės iškasti beveik pusę milijono kubinių metrų grunto. Tegu mano kritikai pasako, kurią lietuvišką kompaniją galėtumėme pasamdyti. Nėra tokios, kuri turėtų savo techniką. Man liepiama rinktis tarpininkus, o ne tuos, kurie turi savo žemkases. Aš to nedarysiu. Jau pasimokėme. Būdama tarpininkė UAB "Klaipėdos hidrotechnika" dar nebaigė ankstesnės gilinimo darbų sutarties, teismas priteisė jai sumokėti mums 869 tūkst. Lt delspinigių už vėlavimą atlikti darbus. Faktas kaip blynas - nėra Lietuvoje kompanijų, kurios turėtų savo techniką ir galėtų atlikti gilinimo darbus.

Nereikia pamiršti, kad valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat yra lietuviška kompanija. Ji taupys valstybės pinigus. Aš niekada nesutiksiu su tuo, kad valstybės pinigais būtų remiami Lietuvos verslininkai vien dėl to, kad jie lietuviai. Niekas nebus proteguojamas, bet niekas nebus ir diskriminuojamas.

Konkursus laimi pasiūliusieji mažiausią kainą, o paskui jie gali ją padidinti. Ar yra sudėti saugikliai, kad taip neatsitiktų?

Visų pirma, bandydami išvengti nepagrįsto kainų didinimo, numatome užsakovo rezervą, tačiau bus reikalinga įrodyti, jog būtina atlikti papildomus darbus. Kitas dalykas, dažnai Uosto direkcija lieka atpirkimo ožiu. Pavyzdžiui, norėdamas daugiau uždirbti projektuotojas susitaria su rangovu, kad reikia atlikti papildomų darbų. Tokiems susitarimams reikia užkirsti kelią. Trečia problema, pačių projektuotojų kvalifikacija, kai projektai parengiami greitosiomis ir ne iki galo. Ketvirtas dalykas, laimėjusiam konkursą rangovui tenka įrodyti, kad kaina yra pagrįstai maža. Girdėjau jau kaltinimų AB "Latvijas tilti", kuri pasiūlė pastatyti keleivių ir krovinių terminalo pirsą ir krantines už 112,5 mln. Lt, adresu.

Pagal įstatymo rekomendacijas, jeigu mažiausia kaina nuo antroje vietoje esančio pretendento pasiūlytosios skiriasi daugiau kaip 15 proc., galima abejoti, ar nėra dirbtinai dempinguojama, t. y. nepagrįstai sumažinta kaina. Keleivių terminalo konkurse antroje vietoje - 120 mln., trečioje - 127 mln. Lt. Taigi kaina tarp pirmos ir antros vietos skiriasi tik 6 proc. Paprastai dėl dempingavimo šaukia tie, kurie už borto lieka pirmi, antri, treti.

Kaip ketinate užtikrinti uoste statomų objektų kokybę? Turime blogų pavyzdžių, kai KLASCO nuomojamoje teritorijoje 7-9 krantines rekonstravo belgai, o dabar jos vėl turi būti rekonstruojamos, jūrų krovos kompanijoje "Bega" "Klaipėdos hidrotechnikos" rekonstruota 68 krantinė įgriuvo, vėl ją reikia tvarkyti.

Išvada viena - ir lietuviai, ir užsieniečiai gali pridaryti klaidų, už kurias jie patys ir turi atsakyti. Kai pradėjau dirbti Uosto direkcijoje, dėl belgų rekonstruotų krantinių jau buvo suėjęs senaties terminas. Kodėl per 10 metų iš jų nebuvo pareikalauta atsakomybės, kodėl niekas nepabandė ginti valstybės interesų, šiandien aš negaliu atsakyti. Dėl 68 krantinės suspėjome laiku kreiptis į arbitražą likus dviem dienoms iki termino pabaigos. Aš negaliu teigti, kad rangovas kaltas dėl 68 krantinės įgriuvimo, į šį klausimą atsakys ekspertizė, bet mes savo ruožtu pabandėme ginti valstybės interesus. Tokių keistų dalykų, kad sulaukiama senaties terminų ir rangovas atleidžiamas nuo atsakomybės, neturėtų būti.

Tai kiek šiemet iš tikrųjų jūs investuosite į Klaipėdos uosto infrastruktūrą?

Manau, kad panaudosime apie 104 mln. Lt, ir tai bus daugiau nei pernai. Keleivių ir krovinių terminalo statybai buvo planuotas 41 mln. Lt, o dabar liko kuklus milijonas, "Begoje" planuoti 28 mln. Lt, dabar mūsų pajamų ir išlaidų sąmatos projekte, kuris jau išsiųstas į Susisiekimo ministeriją, lieka 3 milijonai litų. "Bega" pati tris kartus prašė pakeisti techninį projektą, tai iš mūsų atėmė kelis mėnesius ir konkursą paskelbėme gerokai pavėluotai.

Kokios dar investicinės programos, pagal kurią buvo numatyta investuoti 206 mln. Lt, mažinimo priežastys?

Uosto valdybos posėdyje svarstysime Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatos, o kartu ir šių metų investicinės programos korektūrą. Yra kelios priežastys, kodėl turime tai daryti. Vienas dalykas - teismai, pavyzdžiui, apskųstos Keleivių ir krovinių terminalo konkurso procedūros. Kitas dalykas - operatorių pageidavimai, dėl kurių užtrunka procedūros. Kol koreguojamas techninis projektas, mes negalime skelbti konkurso. Trečia priežastis - mažesnės kainos konkursuose. Nors pastarasis dalykas yra pozityvus, bet ir dėl to neįvykdysime dalies investicijų programos. Ketvirta - mūsų pačių nerangumas. Turiu prisipažinti, kad dėl nepatyrimo pernai metų pabaigoje įsivaizdavau, kad galima labai daug nuveikti, todėl ir atsirado tie 206 mln. Lt. Dabar jau būsiu gudresnis.

Jūs džiaugiatės per konkursus sutaupytais pinigais, tačiau sutartys dėl 4 didelių objektų statybos nė su vienu rangovu dar nepasirašytos ir nė vienas iš stambiųjų objektų nepradėtas statyti.

Keleivių ir krovinių terminalo konkursas buvo paskelbtas pernai rugsėjo 25 d., vokai su pasiūlymais atplėši šiemet vasario 18 d., taigi jau praėjo pusė metų. Ir dėl kitų stambių konkursų prasideda apskundimai. Kokias nori sąlygas surašyk, vis tiek kas nors atras pretekstą skųsti. Pavyzdžiui, UAB "Lokys" pateikė geriausius pasiūlymus trijuose konkursuose. Visais trimis atvejais antrą vietą užėmusios kompanijos pareiškė apskųsiančios konkursą, nes pirmauja "Lokys", turintis reorganizuojamos UAB statusą. Kreipėmės į Viešųjų pirkimų tarnybą, ji rekomendavo eliminuoti "Lokį" iš konkursų. Mes tai padarėme, tada jis pareiškė skųsiąs. Taip išeina, kad skundžia bet kas bet kuriuo atveju. 8-9 krantinių rekonstrukciją galėtumėme pradėti jau šiemet rugsėjo viduryje, bet nežinau, ar pavyks, nes "Lokys" jau pareiškė pretenziją.

Tai šiemet taip ir nepradėsite nė vieno iš tų minėtų 4 stambių objektų?

Šiemet, manau, mes įveiksime visas procedūrines seklumas, o kitais metais forsuosime darbus. Tikiu, kad darbai po truputį prasidės dar šiais metais, bet jiems lėšų panaudosime labai nedaug.

Panašūs dalykai vyksta ir Latvijoje, ir Lenkijoje, ir Rusijoje, ir Estijoje. Kad ir kaip būtų, tai stabdo Lietuvos uosto plėtrą, mažina jo konkurencingumą kitų uostų atžvilgiu. Todėl manau, kad Lietuva turi peržiūrėti savo įstatymų bazę, grįžti prie Viešųjų pirkimų įstatymo ir apskundimų galimybės klausimo. Beje, niekas nekritikuoja Uosto direkcijos dėl konkursų sąlygų. Skundai prasideda tada, kai paaiškėja, kas kokias kainas pasiūlė.

Taip, mes šiandien džiaugiamės pasiūlytomis mažomis kainomis per konkursus, bet jeigu istorija tęsis mėnesių mėnesius, tas, kas šiandien pasiūlė geriausią kainą, gali pasakyti, kad dėl objektyvių priežasčių, dėl rinkoje pasikeitusios situacijos - brangsta metalas, žvyras, darbo jėga - nesutinka dirbti už tokią kainą. Mūsų įstatymas toks, kad tokiu atveju negali pasiūlyti dirbti antrą vietą laimėjusiai kompanijai, reikia skelbti konkursą iš naujo. O tokie tarptautiniai konkursai atims mažiausiai pusę metų. Štai ant kokių bombų sėdime.

Gal galima inicijuoti įstatymų pataisas?

Nei Uosto direkcija, nei uosto kompanijos neturi įstatymų pakeitimo inicijavimo teisės, tai reikia daryti arba per Seimo narius, arba per ministeriją.

Šitą problemą užprogramuoja ne mūsų klaidos ar veiksmai, o įstatymai, leidžiantys skųsti tuščioje vietoje neprisiimant jokios atsakomybės. Kai mes kreipiamės į teismus dėl delspinigių ar baudų išieškojimo iš mūsų rangovų, mokame 5 proc. žyminį mokestį. Kai laimime bylas, mums pinigai grąžinami, o jeigu pralaimėtume, jie nebūtų grąžinami. O kalbant apie viešųjų pirkimų apskundimo atvejus niekas jokio žyminio mokesčio nepaprašo iš kompanijų. Užtat skundžia kas ką nori, ir valstybėje tvyro chaosas.

Liepiama rinktis tarpininkus, o ne tuos, kurie turi savo žemkases Kaip Uosto direkcijos vadovas privalau ginti jos finansinius interesus Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija taip pat yra lietuviška kompanija. Ji taupys valstybės pinigus.